Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo [[1875]] iki [[1878]] m. jis lankė Karo Akademiją ir [[1880]] m. prisijungė prie Generalinio štabo. [[1882]] m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. [[1891]] m., po savo dėdės mirties, jis tapo [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.<ref name="Mombauer2001">{{cite book |last=[[Annika Mombauer|Mombauer]] |first=[[Annika Mombauer|Annika]] |title=Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge and New York |year=2001 |isbn=978-0-521-79101-4 |accessdate=8 August 2013}}</ref> [[1904]] m. Moltkei buvo suteiktos [[Generolas kvartirmeisteris|generolo kvartirmeisterio]] pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po [[Alfred von Schlieffen|Šlifeno]] pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo [[Hans Hartwig von Beseler|Hansas Hartvigas fon Beseleris]], [[Karl von Bülow|Karlas fon Biulovas]] ir [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]].<ref name="Mombauer2001" />Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su [[kaizeris|kaizeriu]]. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.<ref name="Mombauer2001" /> |
Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo [[1875]] iki [[1878]] m. jis lankė Karo Akademiją ir [[1880]] m. prisijungė prie Generalinio štabo. [[1882]] m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. [[1891]] m., po savo dėdės mirties, jis tapo [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.<ref name="Mombauer2001">{{cite book |last=[[Annika Mombauer|Mombauer]] |first=[[Annika Mombauer|Annika]] |title=Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge and New York |year=2001 |isbn=978-0-521-79101-4 |accessdate=8 August 2013}}</ref> [[1904]] m. Moltkei buvo suteiktos [[Generolas kvartirmeisteris|generolo kvartirmeisterio]] pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po [[Alfred von Schlieffen|Šlifeno]] pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo [[Hans Hartwig von Beseler|Hansas Hartvigas fon Beseleris]], [[Karl von Bülow|Karlas fon Biulovas]] ir [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]].<ref name="Mombauer2001" />Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su [[kaizeris|kaizeriu]]. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.<ref name="Mombauer2001" /> |
||
===Marnos mūšis=== |
===Pirmasis Marnos mūšis=== |
||
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta Prancūzija. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos vakarų fronte, perkelti į rytinį frontą kovoti prieš Rusiją. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymų, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą butų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas [[Hermann von Staab|Hermanas fon Štabas]] piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.<ref name="Tuchman62">{{cite book |last=Tuchman |first=Barbara |title=The Guns of August |publisher=Ballantine Press |location= |year=1962 |isbn= |accessdate=8 August 2013}}</ref> Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,<ref name="Tuchman62" /> o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas [[1914]] m. [[spalio 25]] d. užėmė [[Erich von Falkenhayn|Erikas fon Falkehajenas]]. |
|||
===Vėlesnė veikla=== |
===Vėlesnė veikla=== |
||
23:11, 13 rugpjūčio 2014 versija
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
| Helmutas fon Moltkė vok. Helmuth von Moltke | |
|---|---|
| Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | |
| |
| Gimė | 1848 m. gegužės 23 d. Bendorfas, Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė |
| Mirė |  1916 m. birželio 18 d. (68 metai)Berlynas, Vokietijos imperija |
| Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | |
| Vadovavo | 1906 m. – 1914 m. rugsėjo 14 d. (~8 metai) |
| Ankstesnis | Alfred von Schlieffen |
| Vėlesnis | Erich von Falkenhayn |
Helmutas fon Moltkė (1848 m. gegužės 23 d. – 1916 m. birželio 16 d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo Moltkės Vyresniojo sūnėnas ir tarnavo kaip Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas nuo 1906 iki 1914 m.
Biografija
Helmutas fon Moltkė gimė Bendorfe, Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo 1875 iki 1878 m. jis lankė Karo Akademiją ir 1880 m. prisijungė prie Generalinio štabo. 1882 m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. 1891 m., po savo dėdės mirties, jis tapo Vilhelmo II adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.[1] 1904 m. Moltkei buvo suteiktos generolo kvartirmeisterio pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po Šlifeno pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo Hansas Hartvigas fon Beseleris, Karlas fon Biulovas ir Kolmaras fon der Golcas.[1]Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su kaizeriu. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.[1]
Pirmasis Marnos mūšis
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir Pirmajam Marnos mūšiui 1914 m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo Karlo Makso Lichonovskio, jog Britanijos užsienio reikalų sekretorius, seras Edvardas Grėjus, siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta Prancūzija. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos vakarų fronte, perkelti į rytinį frontą kovoti prieš Rusiją. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymų, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą butų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas Hermanas fon Štabas piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.[2] Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,[2] o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas 1914 m. spalio 25 d. užėmė Erikas fon Falkehajenas.
Vėlesnė veikla
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Mombauer, Annika (2001). Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War. Cambridge and New York: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-79101-4.
{{cite book}}: Patikrinkite|first=reikšmę (pagalba);|access-date=privalomas|url=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 Tuchman, Barbara (1962). The Guns of August. Ballantine Press.
{{cite book}}:|access-date=privalomas|url=(pagalba)