Norikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Panonijos diecezija naudojant HotCat |
|||
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
| vikiteka = |
| vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Norikas''' buvo [[keltai|keltų]] karalystė dabartinės [[Austrija|Austrijos]] teritorijoje, vėliau [[romos imperija|Romos imperijos]] klientelinė valstybė ''Regnum Noricum'', dar vėliau |
'''Norikas''' buvo [[keltai|keltų]] karalystė dabartinės [[Austrija|Austrijos]] teritorijoje, vėliau [[romos imperija|Romos imperijos]] klientelinė valstybė ''Regnum Noricum'', dar vėliau – [[Romos provincija]]. Šiaurėje ribojosi su [[Dunojus|Dunojumi]], vakaruose su [[Retija]] ir [[Vindelicija]], rytuose su [[Panonija]], pietuose – su Panonija, [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatija]] ir [[Italija (Romos provincija)|Italija]]. Provincija buvo dabartinių [[Štirija|Štirijos]], [[Karintija|Karintijos]] ir Austrijos į vakarus nuo [[Viena|Vienos]] teritorijoje, taip pat apėmė dalį [[Bavarija|Bavarijos]] ir [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgo]]. |
||
== Raida == |
== Raida == |
||
=== Karalystė === |
=== Karalystė === |
||
[[Vaizdas:Norikas.png|thumb| |
[[Vaizdas:Norikas.png|thumb|right|260px|Keltų Noriko karalystė apie 15 pr. m. e. (prieš romėnų užkariavimą)]] |
||
Noriko gyventojai buvo [[ilyrai]] valdomi įvairių [[keltai|keltų]] genčių, kurių svarbiausia buvo [[tauriskai]] ({{lot|taurisci}}, romėnų pervadinta į ''norici'' (norikai) pagal jų sostinę ''Noreia'' (nežinoma, kur ji buvo). Vėliau sostine tapo ''Virunum'', miestas prie Magdalenos kalno. Noriko gyventojai buvo karingi, užsiiminėjo daugiausia [[žemdirbystė|žemdirbyste]]. Norikas buvo pietinis keltų atramos punktas iš kurio puldinėdavo Italiją. Pagal radinius prie [[Halštatas|Halštato]] miesto Norike pavadinta keltų [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[Halštato kultūra]]. Norike buvo randama [[geležies rūda]], kurią vietiniai gyventojai mokėjo perdirbti. |
Noriko gyventojai buvo [[ilyrai]] valdomi įvairių [[keltai|keltų]] genčių, kurių svarbiausia buvo [[tauriskai]] ({{lot|taurisci}}, romėnų pervadinta į ''norici'' (norikai) pagal jų sostinę ''Noreia'' (nežinoma, kur ji buvo). Vėliau sostine tapo ''Virunum'', miestas prie Magdalenos kalno. Noriko gyventojai buvo karingi, užsiiminėjo daugiausia [[žemdirbystė|žemdirbyste]]. Norikas buvo pietinis keltų atramos punktas iš kurio puldinėdavo Italiją. Pagal radinius prie [[Halštatas|Halštato]] miesto Norike pavadinta keltų [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[Halštato kultūra]]. Norike buvo randama [[geležies rūda]], kurią vietiniai gyventojai mokėjo perdirbti. |
||
[[16 m. pr. m. e.]] Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiveržė į [[Istrija|Istriją]], kur buvo sumušti Ilyrijos prokonsulo [[Publijus Silijus|Publijaus Silijaus]] (''Publius Silius''). Netrukus po to Norikas buvo [[aneksija|aneksuotas]], tačiau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperiją kaip provincija, o tapo autonomine karalyste (''regnum Noricum''). Ją kontroliavo imperijos [[prokuratorius]]. [[Markas Antonijus|Marko Antonijaus]] valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju. |
[[16 m. pr. m. e.]] Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiveržė į [[Istrija|Istriją]], kur buvo sumušti Ilyrijos prokonsulo [[Publijus Silijus|Publijaus Silijaus]] (''Publius Silius''). Netrukus po to Norikas buvo [[aneksija|aneksuotas]], tačiau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperiją kaip provincija, o tapo autonomine karalyste (''regnum Noricum''). Ją kontroliavo imperijos [[prokuratorius]]. [[Markas Antonijus|Marko Antonijaus]] valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju. |
||
=== Provincija === |
=== Provincija === |
||
40 |
40 m. karalystė buvo galutinai integruota į Romos imperiją valdant [[Klaudijus I|Klaudijui I-ajam]], kaip [[imperijos provincija]] su sostine ''Virunum'', šalia [[Klagenfurtas|Klagenfurto]]. |
||
[[Diokletianas|Diokletiano]] laikais Norikas padalintas į '''Paupio Noriką''' ({{lot|Noricum ripense}}, palei Dunojų) ir '''Viduržemio Noriką''' ({{lot|Noricum mediterranum}}, pietinė kalnuotoji dalis). Abi provincijos priklausė [[Ilyrijos diecezija]]i. |
[[Diokletianas|Diokletiano]] laikais Norikas padalintas į '''Paupio Noriką''' ({{lot|Noricum ripense}}, palei Dunojų) ir '''Viduržemio Noriką''' ({{lot|Noricum mediterranum}}, pietinė kalnuotoji dalis). Abi provincijos priklausė [[Ilyrijos diecezija]]i. |
||
Norike apsigyveno [[romėnai]] ir norikai buvo romanizuoti. Romėnų įkurtos kolonijos ir pagrindiniai miestai |
Norike apsigyveno [[romėnai]] ir norikai buvo romanizuoti. Romėnų įkurtos kolonijos ir pagrindiniai miestai – ''Virunum'', ''Teurnia'', ''Aguntum'', ''Flavia Solva'', ''Santicum'', ''Ovilava'', ''Iuenna'', ''Celeia'', ''Iuvavum'' ([[Zalcburgas]]) ir [[Lauriacum]]. |
||
Žlugus Romos imperijai, dalyje Noriko provincijų apsigyvenę [[slavai]] ir [[avarai]] VII a. sukūrė pirmąją slavų valstybę, vadinamąją [[Karantanija|Karantaniją]]. Maždaug šimtą metų vėliau visa teritorija pateko į [[bavarai|bavarų]] įtaką. |
Žlugus Romos imperijai, dalyje Noriko provincijų apsigyvenę [[slavai]] ir [[avarai]] VII a. sukūrė pirmąją slavų valstybę, vadinamąją [[Karantanija|Karantaniją]]. Maždaug šimtą metų vėliau visa teritorija pateko į [[bavarai|bavarų]] įtaką. |
16:04, 3 rugpjūčio 2014 versija
Norikas lot. NORICUM | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė | Romos imperija | |||
Diecezija (nuo IV a.) | Ilyrijos diecezija | |||
Administracinis centras | Virunas |
Norikas buvo keltų karalystė dabartinės Austrijos teritorijoje, vėliau Romos imperijos klientelinė valstybė Regnum Noricum, dar vėliau – Romos provincija. Šiaurėje ribojosi su Dunojumi, vakaruose su Retija ir Vindelicija, rytuose su Panonija, pietuose – su Panonija, Dalmatija ir Italija. Provincija buvo dabartinių Štirijos, Karintijos ir Austrijos į vakarus nuo Vienos teritorijoje, taip pat apėmė dalį Bavarijos ir Zalcburgo.
Raida
Karalystė
Noriko gyventojai buvo ilyrai valdomi įvairių keltų genčių, kurių svarbiausia buvo tauriskai (lot. taurisci, romėnų pervadinta į norici (norikai) pagal jų sostinę Noreia (nežinoma, kur ji buvo). Vėliau sostine tapo Virunum, miestas prie Magdalenos kalno. Noriko gyventojai buvo karingi, užsiiminėjo daugiausia žemdirbyste. Norikas buvo pietinis keltų atramos punktas iš kurio puldinėdavo Italiją. Pagal radinius prie Halštato miesto Norike pavadinta keltų geležies amžiaus Halštato kultūra. Norike buvo randama geležies rūda, kurią vietiniai gyventojai mokėjo perdirbti.
16 m. pr. m. e. Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiveržė į Istriją, kur buvo sumušti Ilyrijos prokonsulo Publijaus Silijaus (Publius Silius). Netrukus po to Norikas buvo aneksuotas, tačiau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperiją kaip provincija, o tapo autonomine karalyste (regnum Noricum). Ją kontroliavo imperijos prokuratorius. Marko Antonijaus valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju.
Provincija
40 m. karalystė buvo galutinai integruota į Romos imperiją valdant Klaudijui I-ajam, kaip imperijos provincija su sostine Virunum, šalia Klagenfurto.
Diokletiano laikais Norikas padalintas į Paupio Noriką (lot. Noricum ripense, palei Dunojų) ir Viduržemio Noriką (lot. Noricum mediterranum, pietinė kalnuotoji dalis). Abi provincijos priklausė Ilyrijos diecezijai.
Norike apsigyveno romėnai ir norikai buvo romanizuoti. Romėnų įkurtos kolonijos ir pagrindiniai miestai – Virunum, Teurnia, Aguntum, Flavia Solva, Santicum, Ovilava, Iuenna, Celeia, Iuvavum (Zalcburgas) ir Lauriacum.
Žlugus Romos imperijai, dalyje Noriko provincijų apsigyvenę slavai ir avarai VII a. sukūrė pirmąją slavų valstybę, vadinamąją Karantaniją. Maždaug šimtą metų vėliau visa teritorija pateko į bavarų įtaką.
|