Džiovanis Činis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
Nuo [[1534]] m. nuolat lankėsi ir dirbo Vilniuje, apie [[1545]] m. čia apsigyveno (šaltiniuose vadinamas karališkuoju architektu ir akmentašiu – ''murator lapicida regius''<ref>Ten pat.</ref>). |
Nuo [[1534]] m. nuolat lankėsi ir dirbo Vilniuje, apie [[1545]] m. čia apsigyveno (šaltiniuose vadinamas karališkuoju architektu ir akmentašiu – ''murator lapicida regius''<ref>Ten pat.</ref>). |
||
Bendradarbiavo su kitais italų dailininkais – [[Bartolomeo Berrecci|Bartolomeo Berrecciu]], [[Bernardas da Gianotis|Bernardu da Gianotisu]], [[Giovanni Maria Padovano|Giovanni Maria Padovanu]], |
Bendradarbiavo su kitais italų dailininkais – [[Bartolomeo Berrecci|Bartolomeo Berrecciu]], [[Bernardas da Gianotis|Bernardu da Gianotisu]], [[Giovanni Maria Padovano|Giovanni Maria Padovanu]], broliu [[Bartolomeo Cini|Baltramiejumi]] (''Bartolomeo Senensis''). |
||
=== Kūriniai === |
=== Kūriniai === |
||
17:28, 31 liepos 2014 versija
| Džiovanis Činis it. Cini Giovani | |
|---|---|
| Gimė | 1495 m. Settignano, Toskana, Italija |
| Mirė | 1564 m. (~69 metai) Krokuva arba Vilnius |
| Tautybė | italas |
| Tėvas | Matteo di Cini |
| Motina | Margharetha di Gabrielli di Giovanni Bighelari |
| Sutuoktinis (-ė) | Magdalena |
| Vaikai | sūnus Severinas, duktė Kotryna |
| Veikla | italų architektas, dirbęs Lietuvoje |
Džiovanis Činis (it. Cini Giovani, de Cino, de Cinno; g. 1495 m. Settignano, Italija – m. 1564 m. Krokuvoje arba Vilniuje) – italų architektas ir skulptorius.[1]
D.Činio architektūros ir skulptūros kūriniams yra būdingos brandžiojo Toskanos Renesanso požymiai: orderių, kupolo naudojimas, harmoningos kompozicijos, tipiška renesansinė ornamentika (Lenkijoje ir Lietuvoje šis dailininkas specializavosi skulptūrinių reljefų kūrime).
Biografija
1504–1519 m. gyveno Sienoje. Manoma, kad čia galėjo mokytis ir dirbti Lorenzo da Mariano (Marrinos) aplinkoje[2].
1519 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į Krokuvą ir dirbo Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo dvare.
Nuo 1534 m. nuolat lankėsi ir dirbo Vilniuje, apie 1545 m. čia apsigyveno (šaltiniuose vadinamas karališkuoju architektu ir akmentašiu – murator lapicida regius[3]).
Bendradarbiavo su kitais italų dailininkais – Bartolomeo Berrecciu, Bernardu da Gianotisu, Giovanni Maria Padovanu, broliu Baltramiejumi (Bartolomeo Senensis).
Kūriniai
.jpg)
- 1519 m. – Jogailos antkapio baldakimas (pagal Bartolomeo Berrecci projektą) Vavelio katedroje;
- 1524 m. – Žygimantų koplyčios vidaus dekoras;
- 1532–1534 m. – Plocko katedros rekonstrukcija;
- 1533–1540 m. – Lenkijos kanclerio Kristupo Šidloveckio antkapis Opatuvo bažnyčioje (kartu su B. de Gianotisu);
- 1534–1557 m. – Vilniaus katedros rekonstrukcija (pristatytos naujos Vilniaus vyskupų Jono Žygimantaičio, Pauliaus Alšėniškio koplyčios; perstatyta Karališkoji-Montvydų koplyčia; sumūryti nauji navų skliautai; dalis skliautų vidurinės navos centre yra išlikę iki šiol);
- 1545–1546 m. – Vavelio katedros didysis medinis altorius (dabar Bodzentyno bažnyčia);
- 1546–1552 m. – karalienės Elžbietos antkapis Vilniaus katedroje (neišlikęs);
- 1546–1548 m. – Vilniaus Žemutinės pilies statybos;
- 1553 m. – Šv. Onos ir Barboros bažnyčia Vilniuje (nebaigta, išlikę tik pamatai ir atskiros puošybinės detalės).