Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Vaizdas Battle_of_Orsha_(1514-09-08).jpg keičiamas Krell_Battle_of_Orsha_01.jpg
Eilutė 93: Eilutė 93:
* [[1350]] m. – [[Kęstutis]] ir [[Liubartas]] su Maskvos kunigaikščio pagalba atsiėmė valdytas teritorijas, pasirašė naują [[Taikos sutartis 1350|Taikos sutartį]].
* [[1350]] m. – [[Kęstutis]] ir [[Liubartas]] su Maskvos kunigaikščio pagalba atsiėmė valdytas teritorijas, pasirašė naują [[Taikos sutartis 1350|Taikos sutartį]].
* [[1355]] m. [[birželio 24]] m. – Trečioji [[Taikos sutartis (1355)|Taikos sutartis]] tarp Lenkijos ir LDK.
* [[1355]] m. [[birželio 24]] m. – Trečioji [[Taikos sutartis (1355)|Taikos sutartis]] tarp Lenkijos ir LDK.
* [[1385]] m. – [[Krėvos unija]] iš dalies užbaigė teritorinius ginčus.
* [[1385]] m. – [[Krėvos sutartis|Krėvos sutartimi]] iš dalies buvo baigti teritoriniai ginčai.


==== Pilietiniai karai dėl LDK sosto ====
==== Pilietiniai karai dėl LDK sosto ====

00:09, 1 liepos 2014 versija

Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:

  • mūšius,
  • žygius,
  • tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
  • pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
  • taikos arba paliaubų sutartis,
  • taikos palaikymo misijas,
  • kitas karines operacijas ir misijas.

LDK kariuomenės mūšiai

Ankstyvieji karai prieš kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją ir kitas slavų žemes, totorius

Karai prieš Kalavijuočių ordiną (iki 1237 m.)

Karai prieš Livonijos ordiną (po 1237 m.)

13451377 m. laikotarpiu Livonijos ordinas surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų derino su Kryžiuočių ordino puolimais, siekdami išskaidyti lietuvių pajėgas.

Karai prieš Kryžiuočių ordiną

Karai prieš totorius

Karai prieš slavus

Žygiai į Maskvą
Karas prieš Lenkiją dėl Haličo-Voluinės paveldėjimo 1340–1392
Pagrindinis straipsnis – Haličo-Voluinės karai.

1340 m. mirus Haličo-Volynės kunigaikščiui Jurijui Boleslovui Traideniui, teises į paveldėjimą pareiškė LDK remiamas Liubartas ir Lenkijos karalius Kazimieras III.

Pilietiniai karai dėl LDK sosto

Karas tarp Jogailos ir Kęstučio/Vytauto
XIV-XV a. freska Strasbūro protestantų bažnyčioje, vaizduojanti kryžiaus link žygiuojančias 15 Europos valstybių
Karas tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio 1432–1435 m.

Karas prieš Mazoviją 1444 m.

Sutartis su Maskva 1449 m.

Pasienio konfliktai su Maskva 1487–1494

Pagrindinis straipsnis – Pasienio karas (1487–1494).

Karas prieš Maskvą 1500–1503 m.

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1500–1503).

Karai prieš Krymo chanatą

Klecko mūšis

Karas prieš Maskvą 1507–1508 m.

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1507–1508).

Karas prieš Maskvą 1512–1522 m. (Dešimtmetis karas)

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1512–1522).

Kampanija prieš Krymo chanatą

Karas prieš Maskvą 1534–1537 m. (Starodubo karas)

Etmonas Jonas Tarnovskis ir į nelaisvę paimtas kunigaikštis Fiodoras Ovčina-Obolenskis Starodubo apgulties metu 1535 m., iš Martyrno Bielskio „Kronika wszystkyego swyata“, 1564 m.
Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1534–1537).

ATR kariuomenės mūšiai

Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenės veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK daliniai.

Livonijos karas

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

Karas prieš Švediją 1600–1629 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1629).

1600–1611 m. kampanija

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1611).
Salaspilio mūšis, 1605 m.
Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas 1606–1609 m.
Pagrindinis straipsnis – Zebžydovskio rokošas.

1617–1618 m. kampanija

  • 1617 m. – Švedija užima Dynamunde
  • 1617 m. – Švedija užima Piarnu.

1620–1625 m. kampanija

1626–1629 m. kampanija

Karas prieš Maskvą (Sumaištis) 1605–1618 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1605–1618).

Karas prieš Osmanų imperiją

Smolensko karas 1632–1634 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1632–1634).
Smolensko apgultis 16321633 m. (Wilhelmas Hondiusas)
  • 1633 m. – Maskva apgulė Smolenską, tačiau laiku suskubęs karalius situaciją išgelbėjo.
  • 1634 m. – Polianovkos taika, teritoriniai pokyčiai nefiksuoti.

Kazokų sukilimas 1649–1654 m.

Pagrindinis straipsnis – :uk:Хмельниччина.
Pagrindinis straipsnis – Chmelnickio sukilimas.
Medalis, skirtas Kijevo paėmimui.

Tvanas

Pagrindinis straipsnis – Švedų tvanas.

Karas prieš Maskvą 1654–1667 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1654–1667).

Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą 1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį Aleksėjaus Michailovičiaus pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui.

Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius
1686 m. ATR-Maskvos amžinosios taikos sutartis

Karas prieš Švediją 1655–1660 m.

Kėdainių sutarties originalas

Liubomirskio rokošas 1665–1666 m.

Karas prieš Osmanų imperiją 1683–1699 m.

Pagrindinis straipsnis – :pl:Wojna polsko-turecka 1683-1699.
Derybos dėl Karlovicų taikos sutarties

Pilietinis karas 1698–1702 m.

Šiaurės karas 1700–1721 m.

Jėkabpilio mūšis, 1704 m.
Pagrindinis straipsnis – Šiaurės karas.

Tangorodo konfederacija

Karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735 m.

Radomo konfederacija 1767–1768 m.

Baro konfederacija 1768–1776 m.

Tado Kosciuškos sukilimas

Pagrindinis straipsnis – Kosciuškos sukilimas.
  • 1792 m. balandžio 23 d. – užimtas Vilnius
  • 1792 m. birželio 25 d. – Vilniaus gynyba
    Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, nesėkmingai šturmavo Vilnių, tačiau įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų.

Lietuvos karinių dalinių veiksmai carinės Rusijos okupacijos metu

Napoleono Bonaparto kampanija

Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus rotušės aikštėje 1812 m., Jonas Damelis

1831 m. sukilimas

Pagrindinis straipsnis – 1831 m. sukilimas.

1863 m. sukilimas

1863 m. sukilimo dalgininkai
Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

Lietuvos Respublikos kariuomenės mūšiai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos nepriklausomybės kovos.

Karas prieš bolševikus 1919–1920 m.

Belaisviais tapę sovietų kariai Lietuvoje, iš CD „Lietuvos kariuomenė kovose už nepriklausomybę 1918–1920 m.“

Karas prieš bermontininkus 1919 m.

Karas prieš Lenkiją 1919–1920 m.

Suvalkų konferencija: kairėje pusėje – Lenkijos, dešinėje – Lietuvos delegatai.

Klaipėdos sukilimas 1923 m.

Vokietijos ultimatumas 1939 m.

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m.

  • 1940 m. birželio 15 d. – TSRS ultimatumas
    TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.

Pasipriešinimas Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo

Birželio sukilimas 1941 m.

Partizanų kovos 1944–1954 m.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos partizanai.
Kazimieraičio rinktinės apdovanojimai. Lionginas Baliukevičius (Dzūkas) skaito įsakymą, kol Adolfas Ramanauskas (Vanagas) apdovanoja Sofiją Budėnaitę (Ramunė), 1948 m.
  • 1944 m. gruodžio 16 d. – Pušynės mūšis
    Kėdainių aps. Krakių valsčiuje. Apie 300 Vlado Pabarčiaus partizanų visą dieną gynė miške įtvirtintą stovyklą nuo okupantų kariuomenės; padėjo iš Paliepių miškų kpt. K. Bendžiaus ir Liepkalnio būrio (vadas Antanas Sibičius) partizanai; nukovė apie 80–90 kareivių ir karininkų; Vladas Pabarčius pasitraukė į Lenčių miškus.
  • 1945 m. vasario 21 d. – Liepakojų mūšis
  • 1945 m. kovo 27 d. – kautynės Ažagų ir Eimuliškio miškuose
    Vienos didžiausių kautynių Panevėžio aps.; žuvo per 70 partizanų ir apie 400 Pavеlo Vetrovo divizijos (rus. Ветров Павел Михайлович) kareivių.
  • 1945 m. gegužės 16 (17) d. – Kalniškės mūšis
    Alytaus aps. Simno vls. miške: NKVD kariuomenė apsupo (60–120) partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno; tik sutemus partizanai prasiveržė iš apsupties; žuvo 44 kovotojai, vado žmona kulkosvaidininkė Albina Neifaltienė-Pušelė; sunaikinta daug priešų.
  • 1945 m. rugpjūčio 59 d. – mūšis Paliose
    Marijampolės aps. Gudelių vls.: apie 70 partizanų užpuolė 3 NKVD pulkai, panaudodami artileriją ir aviaciją; žuvo 17 partizanų, 5 pateko į nelaisvę, nukauta daug NKVD kovotojų.
  • 1954 m. – žūsta paskutinis partizanas.

Daugiau – Tigro rinktinės mūšiai

Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė

Tarptautinės misijos ir operacijos

Pagrindinis straipsnis – Irako karas.

Literatūra