Gaočangas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Kinijos archeologinės vietos; įtraukta Kategorija:Sindziango archeologinės vietos naudojant HotCat |
S panaikinta Kategorija:Rytų Turkestano istorija naudojant HotCat |
||
Eilutė 55: | Eilutė 55: | ||
{{Šilko kelias}} |
{{Šilko kelias}} |
||
[[Kategorija:Sindziango archeologinės vietos]] |
[[Kategorija:Sindziango archeologinės vietos]] |
||
[[Kategorija:Rytų Turkestano istorija]] |
22:55, 27 birželio 2014 versija
Gaočangas | |
---|---|
高昌, قاراھوجا | |
Gaočango griuvėsiai | |
Koordinatės | 42°51′10″ š. pl. 89°31′45″ r. ilg. / 42.85278°š. pl. 89.52917°r. ilg. |
Vieta | Kinija, Sindziangas, Turfano prefektūra |
Regionas | Rytų Turkestanas |
Istorija | |
Statytojas | juedži, kinai |
Pastatytas | I a. pr. m. e. |
Sugriautas | 1318 m. |
Tauta | kinai, uigūrai, sogdai, mongolai ir kt. |
Informacija | |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Gaočangas (kin. 高昌, pinyin: Gāochāng) arba Kara Khodža (uig. قاراھوجا = Qara Khoja) – senovinis miestas, gyvavęs oazėje Taklamakano dykumos šiaurėje, Turfano įduboje (dabar Kinija, Sindziangas), 30 km į pietryčius nuo dabartinio Turfano. Tai buvo svarbus prekybinis centras šilko kelyje, klestėjęs VI–XIV a.
Istorija
Senovėje miesto vietoje gyvavo Guši kultūra, siejama su jueži tautomis. Gaočangas susikūrė ~I a. pr. m. e. ir tapo svarbiu kinų pirklių vakariniu prekybos tašku. Miestą valdė tai kinai (Han dinastija), tai tiurkų sąjunga Šiongnu. 327 m. įkurtas kinų karinis garnizonas, pradėjo keltis atvykėliai iš Kinijos. V a. kraštą valdė bekariaujančios tarpusavyje kinų dinastijos, o vėliau Turfano įduba buvo pavaldi vietiniams kinų klanams. 460 m. Gaočangą užėmė avarai (Žoužanų kaganatas), jie paskyrė hanių vietininką, tačiau paskui valdymą perėmė tiurkai gaočė. Tarp kinų, gaočė ir avarų vyko nuolatinės kovos, o vėliau savo valdžią įtvirtino gioktiurkai. Gaočangą valdė giuoktiurkų vasalė Ču dinastija. XVI a. miestą užkariavo Tangų dinastija, tačiau 755 m. jie buvo priversti atsitraukti, todėl kraštą užkariavo pradžioje tibetiečiai, o paskui uigūrai. 856 m. jie Gaočange įkūrė Kočo karalystę. Tuo laikotarpiu mieste klestėjo budizmas, nestorietiškoji krikščionybė, manicheizmas. Budistų vienuoliai netoliese įkūrė Bezekliko urvų kompleksą. Uigūrų valdovai išlaikė klajoklišką gyvenimo būdą ir vasaromis sostinę perkeldavo į Bišbaliką. Kraštą užpuolus karakitajams, uigūrai pasiprašė Čingischano globos. Gaočangas tapo pavaldus Čingischano sukurtai Juan dinastijai, tačiau tarp 1275 ir 1318 m. miestas buvo puldinėjamas kitų mongolų čagatajų, kol buvo sunaikintas.
Architektūra
Iki šių laikų yra išlikę Gaočango griuvėsiai – budistinių stupų, krikščionių bažnyčios, tvirtovės, saugyklų liekanos.
-
Budistų stupos liekanos
-
Vaizdas į Gaočangą
-
Saugykla
-
Manichėjų tapyba
-
Sienų tapyba iš nestoriečių bažnyčios
Taip pat skaitykite
|