Geležinkelių muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°40′13.41″ š. pl. 25°17′3.79″ r. ilg. / 54.6703917°š. pl. 25.2843861°r. ilg. / 54.6703917; 25.2843861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bearas (aptarimas | indėlis)
Alma Pater (aptarimas | indėlis)
→‎Ekspozicija: paveiksliukas
Eilutė 8: Eilutė 8:
Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar [[Tarpukaris|tarpukaryje]], bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado [[1966]] m., kuomet [[Pabaltijo geležinkelis|Pabaltijo geležinkelio]] Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė '''Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų'''. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastate Mindaugo g. Nr12/14. Ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę [[TSRS|sovietiniam]] istorijos laikotarpiui, ne kartą keitė savo pavadinimą, nes tuomet geležinkelius valdė centrinė ministerija [[Maskva|Maskvoje]]. Muziejuje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, buvo priimami garbingi svečiai. [[1979]] m. muziejus gavo tuomet aukštą liaudies muziejaus vardą. [[1985]] m. suteiktas jo įkūrėjo ir ilgamečio vadovo [[Georgijus Žemaitis|Georgijaus Žemaičio]] vardas. Muziejus pradėtas vadinti '''Lietuvos geležinkelininkų Georgijaus Žemaičio liaudies muziejumi'''. [[1998]] m. muziejus perkeltas į naujas patalpas Mindaugo g. Nr. 15. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, eksponatai išdėstyti pagal istorinius geležinkelių vystymosi laikotarpius. Muziejus tapo visuomeniniu. [[2010]] m. [[gruodžio 7]] d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai ir iškeltas į Geležinkelio stoties keleivių rūmus (Geležinkelio g. 16). Atidarytas lankytojams nuo [[2011]] m. [[birželio 1]] d.
Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar [[Tarpukaris|tarpukaryje]], bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado [[1966]] m., kuomet [[Pabaltijo geležinkelis|Pabaltijo geležinkelio]] Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė '''Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų'''. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastate Mindaugo g. Nr12/14. Ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę [[TSRS|sovietiniam]] istorijos laikotarpiui, ne kartą keitė savo pavadinimą, nes tuomet geležinkelius valdė centrinė ministerija [[Maskva|Maskvoje]]. Muziejuje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, buvo priimami garbingi svečiai. [[1979]] m. muziejus gavo tuomet aukštą liaudies muziejaus vardą. [[1985]] m. suteiktas jo įkūrėjo ir ilgamečio vadovo [[Georgijus Žemaitis|Georgijaus Žemaičio]] vardas. Muziejus pradėtas vadinti '''Lietuvos geležinkelininkų Georgijaus Žemaičio liaudies muziejumi'''. [[1998]] m. muziejus perkeltas į naujas patalpas Mindaugo g. Nr. 15. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, eksponatai išdėstyti pagal istorinius geležinkelių vystymosi laikotarpius. Muziejus tapo visuomeniniu. [[2010]] m. [[gruodžio 7]] d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai ir iškeltas į Geležinkelio stoties keleivių rūmus (Geležinkelio g. 16). Atidarytas lankytojams nuo [[2011]] m. [[birželio 1]] d.


[[Vaizdas:Lithuanian Railway Museum 13.JPG|miniatiūra|Ekspozicijos dalis]]
== Ekspozicija ==
== Ekspozicija ==

21:54, 26 birželio 2014 versija

Muziejaus ženklas

54°40′13.41″ š. pl. 25°17′3.79″ r. ilg. / 54.6703917°š. pl. 25.2843861°r. ilg. / 54.6703917; 25.2843861

Geležinkelių muziejus įsikūręs Vilniaus stoties rūmuose

Geležinkelių muziejusLietuvos muziejus, įstaiga, kaupianti, saugojanti ir propaguojanti muziejines vertybes, susijusias su geležinkelių istorija bei jų veikla Lietuvoje, veikianti Vilniuje, Geležinkelio g. 16. Direktorė – Vitalija Lapėnienė, steigėjas ir rėmėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Istorija

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastate Mindaugo g. Nr12/14. Ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę sovietiniam istorijos laikotarpiui, ne kartą keitė savo pavadinimą, nes tuomet geležinkelius valdė centrinė ministerija Maskvoje. Muziejuje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, buvo priimami garbingi svečiai. 1979 m. muziejus gavo tuomet aukštą liaudies muziejaus vardą. 1985 m. suteiktas jo įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Georgijaus Žemaičio vardas. Muziejus pradėtas vadinti Lietuvos geležinkelininkų Georgijaus Žemaičio liaudies muziejumi. 1998 m. muziejus perkeltas į naujas patalpas Mindaugo g. Nr. 15. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, eksponatai išdėstyti pagal istorinius geležinkelių vystymosi laikotarpius. Muziejus tapo visuomeniniu. 2010 m. gruodžio 7 d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai ir iškeltas į Geležinkelio stoties keleivių rūmus (Geležinkelio g. 16). Atidarytas lankytojams nuo 2011 m. birželio 1 d.

Ekspozicijos dalis

Ekspozicija

Muziejus įsikūręs Vilniaus stoties antrajame aukšte, istoriniame pastate, pastatytame 1861 m. Muziejus išsidėstęs trijose salėse. Tai 3 pagrindinės lankytojų poreikius atitinkančios zonos: informacijos (ekspozicijų salė), kultūrinė (parodų ir renginių) ir edukacinė (maketų salė, kurioje veikia trys geležinkelių maketai). Muziejaus lankytojai sužino apie įvairius keleivinių traukinių maršrutus, supažindinami su geležinkelininko darbu. Muziejuje eksponuojamos fotografijos, schemos, įvairūs plakatai, darbo įrankiai, ženklai, medžiagos. Muziejuje prekiaujama knygomis bei suvenyrais su Lietuvos geležinkelių simbolika.

Nuorodos