Lyguo: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Jāņi.JPG|thumb|right|250px|Šventė Vidžemėje]] |
[[Vaizdas:Jāņi.JPG|thumb|right|250px|Šventė Vidžemėje]] |
||
'''Lyguo''' ({{lv|Līgo svētki}}, arba '''''Jonų šventė''''') |
'''Lyguo''' ({{lv|Līgo svētki}}, arba '''''Jonų šventė''''') – tradicinė [[Latviai|latvių]] liaudies šventė, švenčiama per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] (naktį iš [[birželio 23]] d. į 24). Šią šventę atitinka lietuvių [[Rasos]], švedų [[Midsomaras]], rytų slavų [[Kupala|Ivano Kupalos diena]]. |
||
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės ir Povilinės|Petrinių ir Povilinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“. |
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės ir Povilinės|Petrinių ir Povilinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“. |
||
| Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
[[Kategorija:Latvijos kultūra]] |
[[Kategorija:Latvijos kultūra]] |
||
[[Kategorija:Baltų šventės]] |
[[Kategorija:Baltų šventės]] |
||
[[pl:Noc Świętojańska]] |
|||
11:31, 23 birželio 2014 versija
Lyguo (latv. Līgo svētki, arba Jonų šventė) – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą (naktį iš birželio 23 d. į 24). Šią šventę atitinka lietuvių Rasos, švedų Midsomaras, rytų slavų Ivano Kupalos diena.
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki Petrinių ir Povilinių) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“.
Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma paparčio žiedo.[1]
Šventės dieną po stogu kaišiojamas kvapnusis ajeras. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas gryčioje bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į kardą atbaido raganas. Namai kaišomi kiečiais, merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.[2]
Šaltiniai
- ↑ Lyguo. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 23-24 psl.
- ↑ http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm