Bernotiškių koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°18′06″š. pl. 24°48′12″r. ilg. / 55.301551°š. pl. 24.803308°r. ilg. / 55.301551; 24.803308
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coord|55.301551|24.803308|display=title}}
{{coord|55.301551|24.803308|display=title}}
{{ltbaz|Bernotiškių koplyčia.JPG|||Ukmergės rajonas|Bernotiškiai (Vidiškiai)||tinkuotas mūras|[[XIX a.]] vid.|[[istorizmas]]}}
{{ltbaz|Bernotiškių koplyčia.JPG|||Ukmergės rajonas|Bernotiškiai (Vidiškiai)||tinkuotas mūras|[[XIX a.]] pab.|[[istorizmas]]}}
[[Vaizdas:Bernotiškių koplyčia, galinė dalis.JPG|miniatiūra|250px|right|Galinė dalis]]
[[Vaizdas:Bernotiškių koplyčia, galinė dalis.JPG|miniatiūra|250px|right|Galinė dalis]]


'''Bernotiškių koplyčia''', arba, '''Šalkavos koplyčia''' – [[koplyčia]] [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], [[Vidiškių seniūnija|Vidiškių seniūnijoje]], šalia [[Bernotiškiai (Vidiškiai)|Bernotiškių]] kaimo. Pasiekiama nuo kelių {{A2}} ir {{KK174}} viaduko pasukus į vakarus žvyrkeliu, apie 0,6 km. Nuo magistralės ją skiria atviras dirbamas laukas. Priešingoje pusėje įsikūrusi sodyba. Koplyčia stelbiama tankių krūmų ir medžių.
'''Bernotiškių koplyčia''', arba, '''Šalkavos koplyčia''' – [[koplyčia]] [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], [[Vidiškių seniūnija|Vidiškių seniūnijoje]], šalia [[Bernotiškiai (Vidiškiai)|Bernotiškių]] kaimo. Pasiekiama nuo kelių {{A2}} ir {{KK174}} viaduko pasukus į vakarus žvyrkeliu, apie 0,6 km. Nuo magistralės ją skiria atviras dirbamas laukas. Priešingoje pusėje įsikūrusi sodyba. Koplyčia stelbiama tankių krūmų ir medžių.


Koplyčia yra vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unik. kodas 32401),<ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32401</ref> turintis architektūrinę ir sakralinę vertę.
Koplyčia yra vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unik. kodas 32401),<ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32401</ref> turintis architektūrinę ir sakralinę vertę. Pastatyta [[XIX a.]] pabaigoje.


== Istorija ==
== Istorija ==

07:18, 11 birželio 2014 versija

55°18′06″š. pl. 24°48′12″r. ilg. / 55.301551°š. pl. 24.803308°r. ilg. / 55.301551; 24.803308

Bernotiškių koplyčia
Savivaldybė Ukmergės rajonas
Gyvenvietė Bernotiškiai (Vidiškiai)
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a. pab.
Stilius istorizmas
Galinė dalis

Bernotiškių koplyčia, arba, Šalkavos koplyčiakoplyčia Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, šalia Bernotiškių kaimo. Pasiekiama nuo kelių  A2  VilniusPanevėžys  ir  174  UkmergėRaguvaNevėžis  viaduko pasukus į vakarus žvyrkeliu, apie 0,6 km. Nuo magistralės ją skiria atviras dirbamas laukas. Priešingoje pusėje įsikūrusi sodyba. Koplyčia stelbiama tankių krūmų ir medžių.

Koplyčia yra vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unik. kodas 32401),[1] turintis architektūrinę ir sakralinę vertę. Pastatyta XIX a. pabaigoje.

Istorija

Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinių Bernotiškių vietoje buvo dvaras, vadintas Šalkavos dvaru. Jis priklausęs Kačinskams, kurie 1941 m. buvo ištremti į Sibirą. Be šeimininkų likęs dvaras buvo perduotas tuometiniam kolūkiui. Sovietmečiu dvaras buvo visiškai sugriautas, išliko tik koplyčia.

Manoma, kad koplyčią statė Kurėnų II dvaro savininkas Karolis Kozakovskis, kur jis ir palaidotas. Priklausė Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijai.[2] Tarpukaryje pamaldose gausiai dalyvaudavo žmonės iš aplinkinių kaimų. Koplyčios klebonu 19421945 m. buvo monsinjoras Eduardas Semaška.

1994 m. buvo atlikti statinio konservavimo darbai.[3]

2012 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi koplyčia pripažinta bešeimininkiu nekilnojamojo turto objektu ir perduota Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn.[4]

2014 m. birželio mėn. duomenimis, visas pastato vidaus tūris užgriozdintas senais rastų ir lentų pastoliais. Stelbiama tankių krūmų ir medžių koplyčia nenaudojama. Iškilų statinį juosia masyvi apgriuvusi šventoriaus tvora (paveldo komplekso dalis – unik. kodas 32042).[5]

Architektūra

Pastato sienos tinkuotos, raudonų plytų mūro. Jos tūris – lotyniško kryžiaus plano, vienanavė su daugiakampe kiek žemesne apside ir transeptu, keturkampiu varpo bokšteliu ir laidojimo rūsiu. Stogo forma – dvišlaitė, apsidės – trišlaitė, varpo bokštelio – keturšlaitė. Išlikęs kitas stogo elementas – plytų mūro tinkuotas šešiakampis akroterijas su traukomis virš pietvakarių fasado frontono. Sienų angos – fasadų stačiakampės, apskritos langų ir arkinės. Navos vidaus sienose įrengtos stačiakampės nišos memorialinėms lentoms įmontuoti (lentų nelikę). Fasadų architektūrinis sprendimas - istorizmo stilistika.

Išlikę medinio didžiojo altoriaus liekanos (retabulas, mensos fragmentai), trijų spalvų ornamentuotų keraminių plytelių grindys.

Šventorių juosia taisyklingo stačiakampio plano tvoros fragmentai su vartų vieta pietvakarių pusėje. Įrengtos sienų nišos - stačiakampės ir arkinės nišos tvoros stulpuose. Išlikę profiliuoti tinkiniai tvoros stulpų karnizai.

Artimiausios gyvenvietės: Bernotiškiai, Rečionys.

Šaltiniai

Literatūra

  • Ramunė Lebedytė. Šalkavos koplyčios istorija. - Iliustr. - Bibliogr.: 24 pavad. // Eskizai. - Nr. 6/7 (1994), p. 88-93.