Morfologija (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
[[Kategorija:Morfologija| ]] |
[[Kategorija:Morfologija| ]] |
||
Linksniuojamųjų kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo tvarka |
|||
Pavyzdžiai |
|||
Tol mokomės, kol gyvi esame. |
|||
Žodžiu |
|||
gyvi – pradinė forma gyvas, būdvardis, kokybinis, paprastasis, ia linksniuotės, nelyginamasis laipsnis, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina vardine tarinio dalimi (kokie esame? – gyvi). |
|||
Raštu |
|||
gyvi (gyvas) – būdv., kokyb., papr., ia l., vyr. g., dgs. vard.; vard. tar. d.; (kokie esame?). |
|||
Tinginiui duonos nėra. |
|||
Žodžiu |
|||
Tinginiui – pradinė forma – tinginys, daiktavardis, bendrinis, vyriškosios giminės, ia linksniuotės, vienaskaitos naudininkas; sakinyje eina papildiniu (kam nėra? – tinginiui). |
|||
Raštu |
|||
Tinginiui (tinginys) – daiktav., bendr., vyr. g., ia l., vns. naud.; papild. (kam nėra?). |
|||
Trejetas drąsuolių pasiekė antrąją viršukalnę. |
|||
Žodžiu |
|||
Trejetas – skaitvardis, kuopinis, vyriškoji giminė, vardininkas; sakinyje eina veiksniu (kas pasiekė? – trejetas drąsuolių). |
|||
Raštu |
|||
Trejetas – skaitv., kuop., vyr. g., vard.; veiksn. (kas pasiekė? – trejetas drąsuolių). |
|||
Žodžiu |
|||
antrąją – pradinė forma – antroji, skaitvardis, kelintinis, įvardžiuotinis, moteriškoji giminė, vienaskaitos galininkas; sakinyje eina pažyminiu (kelintą viršūnę? – antrąją). |
|||
Raštu |
|||
antrąją (antroji) – skaitv., kelint., įvardž., mot. g., vns. gal.; pažym. (kelintą viršūnę?). |
|||
Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai! (S. N.) |
|||
Žodžiu |
|||
tau – pradinė forma tu, įvardis, asmeninis, vienaskaitos naudininkas; sakinyje eina papildiniu (kam išpraus? – tau). |
|||
Raštu |
|||
tau (tu) – įv., asm., vns. naud.; papild. (kam išpraus?). |
|||
Veiksmažodžio gramatinio nagrinėjimo tvarka |
|||
1. Pagrindinės formos. |
|||
2. Kalbos dalis. |
|||
3. Asmenuotė. |
|||
4. Nuosaka, laikas, skaičius, asmuo. |
|||
5. Kuo eina sakinyje. |
|||
Pastaba. Jei veiksmažodis sangrąžinis arba beasmenis, tai nurodoma prieš asmenuotę. Bendratis, kaip neasmenuojama forma, smulkiau nenagrinėjama. |
|||
Pavyzdžiai |
|||
Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. |
|||
Žodžiu |
|||
pasiklosi – pagrindinės formos kloti, kloja, klojo, veiksmažodis, sangrąžinis, pirmoji asmenuotė, tiesioginė nuosaka, būsimasis laikas, vienaskaitos antrasis asmuo, sakinyje eina tariniu (ką pasidarysi? – pasiklosi). |
|||
Raštu |
|||
pasiklosi (kloti, kloja, klojo) – veiksmaž., sangr., I asm., ties. n., būs. l., vns. II a.; tar. (ką pasidarysi?). |
|||
Linas iš vakaro susideda knygas ir sąsiuvinius, kad rytą nebereikėtų. |
|||
Žodžiu |
|||
nebereikėtų – pagrindinės formos nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo, veiksmažodis, beasmenis, pirmoji asmenuotė, tariamoji nuosaka; sakinyje eina tariniu (kas vyktų? – nebereikėtų). |
|||
Raštu |
|||
nebereikėtų (nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo) – veiksmaž., beasm., I asm., tar. n.; tar. (kas vyktų?) |
|||
Dalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka |
|||
1. Pradinė forma. |
|||
2. Veiksmažodžio forma. |
|||
3. Rūšis. |
|||
4. Laikas. |
|||
5. Giminė, skaičius, linksnis. |
|||
6. Kuo eina sakinyje. |
|||
Pastaba. Jei dalyvis turi sangrąžinę formą arba yra įvardžiuotinis, nurodoma po rūšies. |
|||
Pavyzdys |
|||
Atsisveikinę vaikai išėjo. |
|||
Žodžiu |
|||
Atsisveikinę – pradinė forma atsisveikinęs, dalyvis, veikiamasis, sangrąžinis, būtasis kartinis laikas, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada išėjo? – atsisveikinę). |
|||
Raštu |
|||
atsisveikinę (atsisveikinęs) – dal., veik., sangr., būt. k. l., vyr. g., dgs. vard.; l. apl. (kada išėjo?) |
|||
Pusdalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka |
|||
Pavyzdys |
|||
1. Pradinė forma. |
|||
2. Veiksmažodžio forma. |
|||
3. Giminė. |
|||
4. Skaičius. |
|||
5. Kuo eina sakinyje. |
|||
Pastaba. Jei pusdalyvis sangrąžinis, nurodoma prieš giminę. |
|||
Studentai grįždami kažką aiškinosi. |
|||
Žodžiu |
|||
Grįždami – pradinė forma grįždamas, pusdalyvis, vyriškoji giminė, daugiskaita; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada aiškinosi? – grįždami). |
|||
Raštu |
|||
Grįždami (grįždamas) – pusd., vyr. g., dgs.; l. apl. (kada aiškinosi?). |
|||
Padalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka |
|||
1. Veiksmažodžio forma. |
|||
2. Laikas. |
|||
3. Kuo eina sakinyje. |
|||
Pastaba. Jei padalyvis turi sangrąžinę formą, nurodoma prieš sakant laiką. |
|||
Pavyzdys |
|||
Išvažiavus aprimo vėjas. |
|||
Žodžiu |
|||
Išvažiavus – padalyvis, būtasis kartinis laikas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada aprimo? – sutemus). |
|||
Raštu |
|||
Išvažiavus – pad., būt. k. l.; l. apl. (kada aprimo?). |
|||
Prieveiksmio gramatinio nagrinėjimo tvarka |
|||
1. Kalbos dalis. |
|||
2. Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę). |
|||
3. Laipsnis (jei laipsniuojamas). |
|||
4. Kuo eina sakinyje. |
|||
Pavyzdys |
|||
Stovyklautojai ramiausiai vaikštinėjo po sodą. |
|||
Žodžiu |
|||
ramiausiai – būdo prieveiksmis, pagal kilmę būdvardinis, aukščiausiojo laipsnio; sakinyje eina būdo aplinkybe (kaip vaikštinėjo? – ramiausiai). |
|||
Raštu |
|||
ramiausiai – priev., b., būdv., aukšč. l.; b. apl. (kaip vaikštinėjo?). |
20:21, 28 gegužės 2014 versija
Morfologija (gr. morfe 'forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.
Objektas – žodis. Morfologija pirmiausia tiria, kas sudaro žodį, išskiria reikšmines sudedamąsias dalis ir tiria kaip tas žodis funkcionuoja sakinyje, tiria jo gramatines kategorijas.
Lietuvių kalba
Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.