Balkanų istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Perkeliamos 10 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q1266338. |
|||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kovos – [[Balkanų karai]]. Per 1912 m. karą Turkija neteko Albanijos, Makedonijos ir vakarų Trakijos. Jai liko nedidelis Balkanų kampelis su Adrianopoliu ir Stambulu. Tiek prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tiek po jo Balkanų valstybės nuolat reiškė viena kitai pretenzijas dėl sienų, dėl to buvo vadinamos Europos "parako statine". |
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kovos – [[Balkanų karai]]. Per 1912 m. karą Turkija neteko Albanijos, Makedonijos ir vakarų Trakijos. Jai liko nedidelis Balkanų kampelis su Adrianopoliu ir Stambulu. Tiek prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tiek po jo Balkanų valstybės nuolat reiškė viena kitai pretenzijas dėl sienų, dėl to buvo vadinamos Europos "parako statine". |
||
Po [[Antrasis |
Po [[Antrasis asaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Balkanai pateko [[TSRS]] įtakos zonon. |
||
Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] federacijos žlugimo. Pačioje [[XX amžius|XX]] amžiaus pabaigoje iškilo ir [[Kosovas|Kosovo]] problema. |
Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] federacijos žlugimo. Pačioje [[XX amžius|XX]] amžiaus pabaigoje iškilo ir [[Kosovas|Kosovo]] problema. |
17:13, 19 gegužės 2014 versija
Balkanų istorija - Balkanų tautų ir valstybių istorija.
Balkanai - savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje tam tikrais kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo Ankstyvųjų viduramžių plito kultūra, paremta Bizantijos modeliu: čia išplatinta stačiatikybė, kultūrine kalba buvo laikoma graikų kalba, paplito graikų raštas bei iš jo kilusios rašto sistemos kirilica ir glagolica.
Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos istorija, kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybės, Balkanų istorijai būdinga tai, kad centralizuotų imperijų amžiai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais.
Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į Aziją. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų – totoriai, turkai, rusai ir kt.
Balkanų priešistorė
Neolito laikotarpiu Balkanuose archeologai identifikuoja keletą kultūrinių kompleksų, įskaitant Kukutenio kultūrą (4500-3500 m. pr. m. e.), Vinčos kultūrą (5000-3000 m. pr. m. e.), virveliinės keramikos kultūrą (5500-4500 m. pr. m. e.) ir Ezero kultūrą (3300-2700 m. pr. m. e.).
Antika
Romos imperatoriai buvo užvaldę visą Balkanų pusiasalį. Dalis jo gyventojų buvo romanizuoti.
Viduramžiai (VII-XIV a.)
Tautų kraustymosi laikotarpiu į Balkanus atsikraustė keletas tautų - 400 m. slovėnai, 600 m. - serbai ir kroatai, 680 m. - bulgarai.
Osmanų imperija
Osmanai nugalėjo Rytų Romos imperiją ir 1356 m. užvaldė visus Balkanus, kuriuos valdė iki XIX a.
1829 m. Adrianopolio sutartimi Graikija atgavo nepriklausomybę. 1878 m. San Stefano sutartimi nepriklausomybė suteikta Serbijai, Rumunijai ir Bulgarijai (be Rytų Rumelijos). Bosnija ir Hercegovina atiteko Austrijai-Vengrijai.
Balkanai XX a.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo Osmanų imperijos kovos – Balkanų karai. Per 1912 m. karą Turkija neteko Albanijos, Makedonijos ir vakarų Trakijos. Jai liko nedidelis Balkanų kampelis su Adrianopoliu ir Stambulu. Tiek prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tiek po jo Balkanų valstybės nuolat reiškė viena kitai pretenzijas dėl sienų, dėl to buvo vadinamos Europos "parako statine".
Po Antrojo pasaulinio karo Balkanai pateko TSRS įtakos zonon.
Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl Jugoslavijos federacijos žlugimo. Pačioje XX amžiaus pabaigoje iškilo ir Kosovo problema.