Gulbė giesmininkė

Gulbė giesmininkė  – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje peri, bet populiacija nedidelė.

Buveinė

Migruodama sustoja įvairiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai peri sekliuose žoliniais augalais gausiai apaugusiuose ežeruose ir tvenkiniuose. Žiemoja neužšalusiuose dideliuose vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Perinti šalies populiacija nedidelė, o pavienės perinčios poros ir nedidelės jų grupės randamos įvairiuose rajonuose. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse.

Išvaizda

Gulbės nebylės dydžio. Apdaras baltas. Išvaizda labai panaši į mažąją gulbę, tik už ją pastebimai didesnė ir ilgesniu kaklu. Pavasarį ir vasarą kai kurių suaugusių individų kaklo ir galvos apdaras įgauną šviesiai rudą atspalvį. Plaukiodama kaklą (arba bent jo didžiąją dalį) laiko ištiesusi vertikaliai į viršų. Nuo kitų gulbių atskiriama ir iš snapo. Jo pagrindas geltonas, o jo galas (mažiau nei pusė snapo) – juodas. Riba tarp juodos ir geltonos dalių eina per šnerves, sudarydama smailų kampą su snapo kraštu.

Jaunikliai pilki – mažiau rudi nei nebylės gulbės ir šiek tiek šviesesni nei mažosios. Ta snapo dalis, kuri suaugusių esti juoda, jauniklių būna neryškiai rusva. Daug baikštesnė nei gulbė nebylė. Perėti renkasi nuošalesnes vietas, kur lankosi nedaug žmonių. Žiemojimo metu prie žmonių paprastai nesiartina ir papildomo maisto neima.

Perėjimas

Balandžio – gegužės mėn. patelė padeda 4-6 (retai 7) baltus ar gelsvo atspalvio kiaušinius. Peri patelė 30 – 40 parų. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, dažniausiai gegužės – birželio mėnesiais. Skraidyti jie pradeda sulaukę apie 4 – 5 mėn. amžiaus. Minta augaliniu maistu bei įvairiais vandens bestuburiais.

Vikižodynas