Joseph Louis Lagrange: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mefisto215 (aptarimas | indėlis)
+ new
 
Mefisto215 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 46: Eilutė 46:
1767 m. mokslininkas veda, tačiau [[1783 m.]] jo žmona, Vitorija, miršta. [[1787 m.]] [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalius [[Liudvikas XVI]] kviečia Džozefą Lui Lagranžą į Paryžių bei siūlo tapti Paryžiaus mokslų [[Akademija|Akademijos]] pilnaverčiu nariu. Lagranžas sutinka ir išvyksta į [[Paryžius|Paryžių]], greičiausiu laiku įvyksta [[Didžioji Prancūzijos revoliucija]], bet mokslininkas ramiai vykdo savo veiklą, kuriama metrinė [[sistema]] ir [[prancūzų revoliucinis kalendorius]]. Lagranžui už nuopelnus suteikiama stambi [[pensija]].
1767 m. mokslininkas veda, tačiau [[1783 m.]] jo žmona, Vitorija, miršta. [[1787 m.]] [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalius [[Liudvikas XVI]] kviečia Džozefą Lui Lagranžą į Paryžių bei siūlo tapti Paryžiaus mokslų [[Akademija|Akademijos]] pilnaverčiu nariu. Lagranžas sutinka ir išvyksta į [[Paryžius|Paryžių]], greičiausiu laiku įvyksta [[Didžioji Prancūzijos revoliucija]], bet mokslininkas ramiai vykdo savo veiklą, kuriama metrinė [[sistema]] ir [[prancūzų revoliucinis kalendorius]]. Lagranžui už nuopelnus suteikiama stambi [[pensija]].


[[1792 m.]] Lagranžas veda prancūzę, Lene Francua Adelaide Lemone, draugo [[Astronomas|astronomo]] dukrą. Nuo [[1795 m.]] moko matematiką [[Valstybė|valstybinėje]] Paryžiaus mokykloje, [[1797 m.]] dėsto [[Matematinė analizė|matematinę analizę]] politechninėje [[Aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]]. Vėliau, [[1801 m.]] išleidžia veikalą apie funkcijų [[Diferencijavimas|diferencijavimą]], išveda [[Daugianaris|daugianrio]] interpoliavimo [[formulė|formulę]]. Šie Lagranžo darbai vėliau buvo panaudoti matematiko [[Augustin-Louis Cauchy|A. Koši]] veikaluose.<ref>''Ivor Grattan-Guiness'' „Convolutions in French Mathematics“</ref>.
[[1792 m.]] Lagranžas veda prancūzę, Lene Francua Adelaide Lemone, draugo [[Astronomas|astronomo]] dukrą. Nuo [[1795 m.]] moko matematiką [[Valstybė|valstybinėje]] Paryžiaus mokykloje, [[1797 m.]] dėsto [[Matematinė analizė|matematinę analizę]] politechninėje [[Aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]]. Vėliau, [[1801 m.]] išleidžia veikalą apie funkcijų [[Diferencijavimas|diferencijavimą]], išveda [[Daugianaris|daugianario]] interpoliavimo [[formulė|formulę]]. Šie Lagranžo darbai vėliau buvo panaudoti matematiko [[Augustin-Louis Cauchy|A. Koši]] veikaluose.<ref>''Ivor Grattan-Guiness'' „Convolutions in French Mathematics“</ref>.


Atėjus [[Napoleonas I|Napoleonui]] į valdžią, Lagranžui paskiriamas [[grafas|grafo]] titulas, [[Senatas|senatoriaus]] pareigos ir [[Legionas|legiono]] ordino apdovanojimas, kadangi Napoleonui didžiai vertino išsilavinusias asmenybes.
Atėjus [[Napoleonas I|Napoleonui]] į valdžią, Lagranžui paskiriamas [[grafas|grafo]] titulas, [[Senatas|senatoriaus]] pareigos ir [[Legionas|legiono]] ordino apdovanojimas, kadangi Napoleonui didžiai vertino išsilavinusias asmenybes.

19:23, 28 balandžio 2014 versija

Džozefas Lui Lagranžas
(pranc. Joseph Louis Lagrange)
Gimė 1736 m. sausio 25 d.
Italija, Turinas
Mirė 1813 m. balandžio 10 d. (77 metai)
Prancūzija, Paryžius
Veikla Matematikas
Astronomas
Inžinierius
Sritis Matematika
Fizika
Žymūs studentai Joseph Fourier
Siméon Denis Poisson
Žinomas (-a) už Pasiekimus matematinės analizės
ir teorinės mechanikos srityse, kaip
Skaičių teorija
Dangaus mechanika
Lagranžo taškas ir kt.
Vikiteka Joseph Louis Lagrange

Džozefas Lui Lagranžas (pranc. Joseph Louis Lagrange; 1736 m. sausio 25 d. – 1813 m. balandžio 10 d.) – italų kilmės prancūzų matematikas, astronomas ir inžinierius. Priskiriamas prie žymiausių XVIII a. matematikų. Pasižymėjęs savo unikaliais gebėjimais kaupti ir panaudoti žinias įvairiose mokslo srityse. Svarbaus mokslinio traktato „Analitinė mechanika“ autorius, aprašęs kūnų judėjimo mechaniką tikslia matematine kalba. Taip pat žinomas už matematinės analizės metodinį vystymą, skaičių teoriją, tikimybių teorijos, skaičiavimo metodų ir išvestinių varijavimo tyrimus.

Biografija

Džozefas Lui Lagranžas gimė 1736 m. sausio 25 d. Sardinijos karalystės (dabartinės Italijos) mieste, Turine, kareivio ir valstietės šeimoje. Dėl materialinių sunkumų šeimoje Lagranžui teko nuo pat jaunatvės kažko siekti. Jį domino filologijos mokslas, tačiau tėvas geidė matyti savo sūnų advokato vietoje, todėl siuntė jaunąjį Lagranžą studijuoti į Turino universitetą. Užbaigti socialinius mokslus Lagranžui nepavyko, kadangi atsitiktinai susipažinęs su matematinės optikos traktatu, jis nusprendė pradėti mokslinę veiklą matematikos sferoje. [1]

1755 m. Lagranžas jau dėsto matematiką karinėje Turino akademijoje, rašo savo pirmąjį rimtesnį veikalą apie izoperimetrines išvestinės savybes ir šiuo darbu pasidalina su Leonardu Oileriu, žymiu tų laikų matematiku ir fiziku. Jaunasis matematikas palieka įspūdį Oileriui, kadangi Lagranžas sugeba išspręsti uždavinius, kuriuos jis nesugebėjo galutinai suprasti, todėl galiausiai rekomenduoja Lagranžą Berlyno mokslų akademijoje. Kitais metais Lagranžas jau tampa šios akademijos narys. 1758 m. tiria I. Niutono veikalus apie garso sklaidą, surasdamas ir ištaisydamas klaidas diferencialinėse lygtyse.

Iki 1759 m. rašo mokslinius darbus apie mechaniką ir diferencijavimo variacijos būdus, domisi tikimybių teorija, svyravimų ir akustikos darbais. 1762 m. rengia diferencialinės lygties konstantų varijavimo metodą. Nors ir kritikuojamas savo kolegų akademijoje už neaiškias sąvokas, Džozefas Lui Lagranžas tęsia savo mokslinę veiklą. Leonardas Oileris redaguoja ir tobulina Lagranžo veikalus, jų pagrindu 1766 m. griežtai apibrėždamas diferencialinių lygčių sprendimo metodiką.

Paminklas Turine Džozefo Lui Lagranžo garbei.

Prancūzų mokslų Akademija 1764 m. skelbia premiją už tiksliausią Mėnulio judėjimo aprašymą, todėl Lagranžas imasi iniciatyvos ir nugali, aprašydamas Mėnulio libraciją (įvedama Lagranžo taško sąvoka). 1766 m. mokslininkas apdovanojamas antrąja premija už Jupiterio palydovų judėjimo aprašymą. Iki 1778 m. Lagranžui suteikiamos dar 3 premijos.[2]

Veiklos Berlyne laikotarpyje (17661787 m.), Lagranžas dėsto fiziką ir matematiką, vėliau tampa akademijos prezidentas. Jis efektyviai plėtoja algebrą ir skaičių teoriją, įrodinėja matematiko P. Ferma teoremas. Taip pat Berlyne Lagranžo parašomas veikalas „Analitinė mechanika“, kuris buvo publikuotas Paryžiuje 1788 m., šis traktatas laikomas svarbiausias Lagranžo pasiekimas, kadangi redaguojami esminiai statikos, dinamikos užduočių sprendimo principai, įvedama bendroji koordinačių sistema.[3]

1767 m. mokslininkas veda, tačiau 1783 m. jo žmona, Vitorija, miršta. 1787 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI kviečia Džozefą Lui Lagranžą į Paryžių bei siūlo tapti Paryžiaus mokslų Akademijos pilnaverčiu nariu. Lagranžas sutinka ir išvyksta į Paryžių, greičiausiu laiku įvyksta Didžioji Prancūzijos revoliucija, bet mokslininkas ramiai vykdo savo veiklą, kuriama metrinė sistema ir prancūzų revoliucinis kalendorius. Lagranžui už nuopelnus suteikiama stambi pensija.

1792 m. Lagranžas veda prancūzę, Lene Francua Adelaide Lemone, draugo astronomo dukrą. Nuo 1795 m. moko matematiką valstybinėje Paryžiaus mokykloje, 1797 m. dėsto matematinę analizę politechninėje aukštojoje mokykloje. Vėliau, 1801 m. išleidžia veikalą apie funkcijų diferencijavimą, išveda daugianario interpoliavimo formulę. Šie Lagranžo darbai vėliau buvo panaudoti matematiko A. Koši veikaluose.[4].

Atėjus Napoleonui į valdžią, Lagranžui paskiriamas grafo titulas, senatoriaus pareigos ir legiono ordino apdovanojimas, kadangi Napoleonui didžiai vertino išsilavinusias asmenybes.

Džozefas Lui Lagranžas mirė 1813 m. balandžio 10 d. ir buvo iškilmingai palaidotas Panteone.

Išnašos

  1. A.N. Krilovas „Džozefas Lui Lagranžas“
  2. L. Pepe „Giuseppe Luigi Lagrange“
  3. E.T. Bell „Matematikos kūrėjai“
  4. Ivor Grattan-Guiness „Convolutions in French Mathematics“

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo