Natūralioji atranka: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:40, 24 balandžio 2014 versija

Natūralioji atranka (gamtinė atranka) — laipsniškas procesas, kurio metu dėl ekologinių veiksnių poveikio kei

Natūraliosios atrankos sąvoką ir teoriją 1858 m. pasiūlė Čalzas Darvinas (Charles Robert Darwin) ir Alfred Russel Wallace, nors mažiau tikslios formuluotės buvo naudojamos ir ankstesnių ą yra ankstesnio prisitaikymo per natūralią atranką rezultatas.

Lytinės atrankos skirtis yra prasminga dėl to, kad lytinės atrankos rezultatas gali atrodyti neadaptyvus žvelgiant tik iš ekologinės atrankos perspektyvos. Tipiškas pavyzdys yra povų uodegos, kurios yra labai „nepatogios“, tačiau vaidina reikšmingą vaidmenį lytinėje atrankoje.

Pagrindinis natūraliosios atrankos principas yra tai, kad gamtinės sąlygos („gamta“) lemia („atrenka“), kad individai, turintys tam tikrus bruožus, geriau išgyvena ir dauginasi. Tokių bruožų neturintys individai gali žūti iki dauginimosi pradžios ar prasčiau daugintis. Organizmai įgijo tam tikroms gyvenimo sąlygoms geriausiai pritaikytas formas (pvz., aptakų kūną, naudingą plaukiojant ar skraidant), adaptavosi t. y. įgijo apsaugos priemones (pvz., dyglius arba nuodingus geluonis). Visa tai turi ir naujos kartos, nes tokie padarai gali ilgiau išgyventi bei veistis. Tai pagrindinis darvinizmo teiginys.

Tol, kol aplinkos sąlygos išlieka tokios pačios ar panašios, individų su palankesniais bruožais populiacijoje daugėja, nes jie turi daugiau palikuonių ir perduoda jiems šiuos palankius bruožus. Tais atvejais, kai rūšis praranda arba perpildo savo ekologinę nišą dėl organizmų skaičiaus didėjimo, palankūs išgyvenimui bruožai gali visiškai pasikeisti – šiuo atveju vyksta ekologinė atranka.

Tam tikro organizmo bruožo perdavimas iš kartos į kartą priklauso nuo aplinkos veiksnių, įskaitant plėšrūnus, maisto šaltinius, fizinės aplinkos sąlygas ir kt. Kai vienos rūšies organizmai atskiriami vieni nuo kitų (pvz., geografiškai), jie patenka į skirtingą fizinę aplinką ir vystosi skirtingomis kryptimis. Po ilgo laiko dviejų tos pačios rūšies organizmų bruožai išsivysto tokiomis skirtingomis kryptimis, kad jie nebegali tarpusavyje kryžmintis (reprodukcinė izoliacija) ir šias grupes jau galima laikyti skirtingomis rūšimis. Tokiu būdu rūšys kartais skyla į kelias rūšis, o ne pasikeičia nauja rūšies forma (iš to Č. Darvinas darė išvadą, kad visos dabartinės rūšys kilusios iš bendro protėvio).

Natūrali atranka skiriasi nuo dirbtinės atrankos (selekcijos), kurios metu naminių gyvūnų populiacijos keičiasi dėl žmogaus įsikišimo, tuo tarpu natūralios atrankos atveju poveikį daro „gamtinė aplinka“. Nepaisant to, natūralios ir dirbtinės atrankos mechanizmas iš principo yra identiškas, dėl to Č. Darvinas, siekdamas parodyti kaip veikia natūrali atranka, rėmėsi pavyzdžiais iš dirbtinės atrankos.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Natūralioji atranka''' ('''gamtinė atranka''') — laipsniškas procesas, kurio metu dėl [[ekologinis veiksnys|ekologinių veiksnių]] poveikio keičiasi biologinės [[populiacija|populiacijos]] [[individas|individų]] su tam tikrais [[paveldimumas|paveldimais]] bruožais ([[genotipas|genotipu]]) dažnis dėl [[fenotipas|fenotipo]] įtakos išlikimui ir [[dauginimasis|dauginimuisi]]. Dėl šio proceso iš priešistorinio pradmens išsivystė daugybė įvairiausių gyvųjų [[organizmas|organizmų]]. Tai vienas iš mechanizmų, skatinančių biologinių [[rūšis|rūšių]] [[Evoliucija|evoliuciją]].
+'''Natūralioji atranka''' ('''gamtinė atranka''') — laipsniškas procesas, kurio metu dėl [[ekologinis veiksnys|ekologinių veiksnių]] poveikio kei
-Natūraliosios atrankos sąvoką ir teoriją [[1858]] m. pasiūlė [[Čarlzas Darvinas|Čalzas Darvinas]] (''Charles Robert Darwin'') ir ''Alfred Russel Wallace'', nors mažiau tikslios formuluotės buvo naudojamos ir ankstesnių tyrinėtojų. Natūralioji atranka tebėra viena iš kertinių sąvokų moderniojoje [[evoliucijos teorija|evoliucijos teorijoje]].
+Natūraliosios atrankos sąvoką ir teoriją [[1858]] m. pasiūlė [[Čarlzas Darvinas|Čalzas Darvinas]] (''Charles Robert Darwin'') ir ''Alfred Russel Wallace'', nors mažiau tikslios formuluotės buvo naudojamos ir ankstesnių ą yra ankstesnio prisitaikymo per natūralią atranką rezultatas.
-Pagal modernią natūraliosios atrankos teoriją sąlygos natūraliajai atrankai susidaro dėl [[genetika|genetinių]] skirtumų tarp [[individas|individų]], o genetiniai skirtumai atsiranda dėl atsitiktinių [[mutacija|mutacijų]].
-Natūraliąją atranką galima skirstyti į dvi dalis:
-* [[Ekologinė atranka]] — lemia [[organizmas|organizmo]] aplinka, kuri nėra tiesiogiai susijusi su lytine konkurencija ([[maistas|maisto]] prieinamumas, [[plėšrūnas|grobuonių]] buvimas ir pan.).
-* [[Lytinė atranka]] — kyla iš [[konkurencija|konkurencijos]] dėl lytinių partnerių tarp tos pačios rūšies individų.
-Natūraliosios atrankos dėka organizmų [[populiacija|populiacijos]] prisitaiko prie [[Natūrali aplinka|aplinkos]]. Atskiro individo gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos per [[modifikacinis kintamumas|modifikacinį]] ar [[ontogenezinis kintamumas|ontogenezinį]] kintamumą yra ankstesnio prisitaikymo per natūralią atranką rezultatas.
 Lytinės atrankos skirtis yra prasminga dėl to, kad lytinės atrankos rezultatas gali atrodyti neadaptyvus žvelgiant tik iš ekologinės atrankos perspektyvos. Tipiškas pavyzdys yra [[povas|povų]] uodegos, kurios yra labai „nepatogios“, tačiau vaidina reikšmingą vaidmenį lytinėje atrankoje.