Chilperikas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
KLBot2 (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:Q243118
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas: fr:Chilpéric Ier (roi des Francs) yra vertingas straipsnis; smulkūs taisymai
Eilutė 11: Eilutė 11:
|motina= [[Aregunda]]
|motina= [[Aregunda]]
|sutuoktinis=
|sutuoktinis=
|sutuoktinė= [[Audovera]]<br>[[Galesvinta]]<br>[[Fredegunda]]
|sutuoktinė= [[Audovera]]<br />[[Galesvinta]]<br />[[Fredegunda]]
|vaikai= Iš 1-osios santuokos:<br>'''sūnūs''': ''Theudebert'', [[Suasonas|Suasono]] ''muravechas'', Suasono ''klovis''<br>'''duktė''':<br>Basina<br>Iš 3-osios santuokos:<br>'''sūnūs''': ''Samson, Theuderic'', [[Chloteras II]]<br>'''duktė''': ''Rigunth''
|vaikai= Iš 1-osios santuokos:<br />'''sūnūs''': ''Theudebert'', [[Suasonas|Suasono]] ''muravechas'', Suasono ''klovis''<br />'''duktė''':<br />Basina<br />Iš 3-osios santuokos:<br />'''sūnūs''': ''Samson, Theuderic'', [[Chloteras II]]<br />'''duktė''': ''Rigunth''
|titulas0=[[Suasono karalius]]
|titulas0=[[Suasono karalius]]
Eilutė 34: Eilutė 34:
== Gyvenimas ==
== Gyvenimas ==


Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame [[Berni Rivjeras|Berni Rivjere ]] sukauptą iždą ir įžengė į [[Paryžius|Paryžių]]. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko [[Suasonas]] kartu su [[Arasas (miestas)|Arasu]], [[Kambrė]], [[Teruanas]], [[Turnė]] ir [[Pajūrio Bulonė|Pajūrio Bulone]]. Jo vyresnysis brolis [[Charibertas I]] gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [[Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.
Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame [[Berni Rivjeras|Berni Rivjere]] sukauptą iždą ir įžengė į [[Paryžius|Paryžių]]. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko [[Suasonas]] kartu su [[Arasas (miestas)|Arasu]], [[Kambrė]], [[Teruanas]], [[Turnė]] ir [[Pajūrio Bulonė|Pajūrio Bulone]]. Jo vyresnysis brolis [[Charibertas I]] gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [[Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.


Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus ''Theudebert'' pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą ([[573]] m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.
Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus ''Theudebert'' pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą ([[573]] m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.
Eilutė 89: Eilutė 89:


[[Kategorija:Merovingai]]
[[Kategorija:Merovingai]]

{{Link GA|fr}}

20:23, 3 balandžio 2014 versija

Chilperikas I
Karalius
Merovingai
Gimė apie 539 m.
Mirė 584 m. rugsėjo mėn.
Šelio viloje, netoli Paryžiaus
Tėvas Chloteras I
Motina Aregunda
Sutuoktinis (-ė) Audovera
Galesvinta
Fredegunda
Vaikai Iš 1-osios santuokos:
sūnūs: Theudebert, Suasono muravechas, Suasono klovis
duktė:
Basina
Iš 3-osios santuokos:
sūnūs: Samson, Theuderic, Chloteras II
duktė: Rigunth
Suasono karalius
Valdė 561 m. lapkričio 29 d. – 584 m. rugsėjo 27 d. (22 metai)
Pirmtakas Chloteras I
Įpėdinis Chloteras II
Paryžiaus karalius
Valdė 567 m. rugpjūčio 5 d. – 584 m. rugsėjo 27 d. (17 metų)
Pirmtakas Charibertas I
Įpėdinis Chloteras II
Vikiteka Chilperikas I

Chilperikas I (apie 539 m. – 584 m. rugsėjo mėn.) – Neustrijos (Suasono) karalius, valdęs nuo 561 m. iki savo mirties. Jis buvo vienas iš frankų karaliaus Chlotero I ir karalienės Aregundos sūnų. Frankų kalba šis vardas reiškia „Galingas užtarėjas“.

Gyvenimas

Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame Berni Rivjere sukauptą iždą ir įžengė į Paryžių. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko Suasonas kartu su Arasu, Kambrė, Teruanas, Turnė ir Pajūrio Bulone. Jo vyresnysis brolis Charibertas I gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis Guntramas gavo Burgundiją su sostine Orleanu, o Sigebertui I atiteko Austrazija. 567 m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.

Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus Theudebert pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą (573 m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.

Karalius Chilperikas I

Sigebertui vedus vestgotų princesę Brunhildą, Chilperikas taip pat sumanė naudingas vedybas. Jis jau buvo atstūmęs savo pirmąją žmoną Audoverą ir turėjo sugyventinę tarnaitę Fredegundą. Atsisakęs pastarosios, 567 m. Ruane vedė Brunhildos seserį Galesvintą, tapusia jo antrąja žmona. Netrukus ši jam atsibodo, ir ji vieną rytą buvo rasta pasmaugta savo lovoje. Po kelių dienų Chilperikas vedė Fredegundą.

Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. 1575 m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo Austrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas Akvitanijoje, skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant Childeberto II mažumai.

578 m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti Vane prie Vileno upės su Bretanės valdovu Waroch. Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš Puatu, Tureno, Anžu, Meno ir Bajo. Vyrai iš Bajo buvo saksai, ir juos ypač skatino bretonai. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo tik sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko Venantius Fortunatus poemoje.

Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus (Grégoire de Tours) traktate „Historia Francorum“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio Neronu ir Erodu (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, skirdamas vyskupais pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują Trejybės doktriną.

Valdant Chilperikui Neustrijoje, buvo įvesta bizantiška akių išdūrimo bausmė. Be to, jis buvo siejamas ir su kultūra – kažkiek buvo talentingas muzikantas, poeto Coelius Sedulius pavyzdžiu kūrė eiles, bandė reformuoti frankų abėcėlę. Taip pat stengėsi sušvelninti salijų teisės turto paveldėjimo nuostatas moterų atžvilgiu.

Vieta, kur buvo nužudytas Chilperikas I

584 m. rugsėjo mėn. Chilperikui grįžtant iš medžioklės į karališkąją vilą Šelyje, netoli Paryžiaus, buvo nepažįstamojo užpultas ir nudurtas. Tuomet su žmona buvo įtempti santykiai, Fredegunda buvo įtariama slaptais susitikimais su Paryžiaus grafu Landrichu. Užpuolikas nebuvo nustatytas, nors įtarimai krito ant prastą reputaciją turėjusios Fredegundos.

Šeima

Chilperiko I pirmoji žmona (nuo 548 m.) buvo Audovera, su kuria susilaukė keturių vaikų:

  • Theudebert, žuvęs kare 575 m.,
  • Suasono muravechas, vedęs našlę Brunhildą ir tapęs savo tėvo priešu,
  • Suasono klovis, Fredegundos nužudytas 580 m.,
  • Basina, vienuolė, sukėlusi maištą Puatjė abatijoje.

Antroji santuoka (567 m.) su Galesvinta buvo trupalaikė, vaikų neturėjo.

Su Fredegunda, buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine, turėjo kelis vaikus:

Šaltiniai

Chilperikas I
Gimė: 539 Mirė: 584
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Chloteras I
Suasono karalius
561–584
Po to:
Chloteras II
Prieš tai:
Charibertas I
Paryžiaus karalius
567–584

Šablonas:Link GA