Kučurgano limanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 46°36′0″ š. pl. 29°58′0″ r. ilg. / 46.60000°š. pl. 29.96667°r. ilg. / 46.60000; 29.96667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bumbum (aptarimas | indėlis)
S ištysęs->ištįsęs
Ykvach (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4: Eilutė 4:
| vieta = [[Moldavija]] ([[Padniestrė]])<br>[[Ukraina]] ([[Odesos sritis]])
| vieta = [[Moldavija]] ([[Padniestrė]])<br>[[Ukraina]] ([[Odesos sritis]])
| plotas = 27,3
| plotas = 27,3
| paveiksliukas =
| paveiksliukas = Kuchurgany reservoir1.JPG
| fotopav =
| fotopav =
| krantas =
| krantas =

19:39, 29 kovo 2014 versija

46°36′0″ š. pl. 29°58′0″ r. ilg. / 46.60000°š. pl. 29.96667°r. ilg. / 46.60000; 29.96667

Kučurganas
Vieta Moldavija (Padniestrė)
Ukraina (Odesos sritis)
Plotas 27,3 km²
Vidutinis gylis 3,5 m
Didžiausias gylis 4,2 m
Tūris 0,078 km³
Įteka Kučurganas

Kučurgano limanas – gėlavandenis limanas telkšantis nepripažintos Padniestrės (Moldavija) pasienyje ir Odesos srityje (Ukraina).

Limano krante, Moldavijos pusėje, 1965 m. pastatyta elektrinė, naudojusi limano vandenį aušinimui. Elektrinė ne kartą tapusi vandens telkinio taršos šaltiniu.[1]

Hidrografija

Limanas ištįsęs iš šiaurės į pietus, jo ilgis apie 17 km. Šiaurinės dalies plotis – 1,5 km, pietinės – 3 km. Vidutinis limano gylis – 3,5 m, didžiausias (pietinėje pusėje) – 4,2 m. Plotas – 2730 ha, iš kurių šiaurinė dalis užima 580 ha, vidurinė – 800 ha, pietinė – 1350 ha. Vandens telkinio tūris – 78 mln m³ (1990 m.). Limaną maitina juo pratekanti Kučurgano upė, o taip pat Dniestro atšaka – Turunčukas. 80 % dugno padengta molingu dumblu su 0,5-1 m storio detrito sluoksniu. Pakrančių dugnas padengtas uždumblėjusio smėlio sluoksniu (15 % dugno ploto). Vandens skaidrumas 170–210 cm.

Žiemą limanas užšąla, vidutinis užšalimo laikas – 70-80 dienų. Ledo storis tuo metu siekia 10-25 cm.[2]

Gyvūnija

Limane gausu žuvies, todėl jis mėgstamas žvejų. 2002 m. duomenimis, jame plaukiojo daugiau nei 30 rūšių žuvų, kurių didžiausią dalį sudarė karpinės, ešerinės ir grundalinės žuvys. Dažniausiai sutinkami karšiai, kuojos, ešeriai, plakiai, raudės, starkiai, sidabriniai karosai, margasis ir baltasis plačiakakčiai, baltieji amūrai, aukšlės.

Kučurgano limanas taip pat naudojamas pramoniniam žuvų veisimui. XX a. pabaigoje žuvivaisos produktyvumas ženkliai sumažėjo: 1985 m. buvo pagaunama 160 t (58,7 kg/ha) žuvies, o 1998 m. – 16 t (5,9 kg/ha).

Šaltiniai