Anoreksija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Anoreksija.png|thumb|Anoreksijos sutrikimai]] |
|||
'''Anoreksija''' ({{el|ἀνορεξία}} – apetito nebuvimas) – [[apetitas|apetito]] sumažėjimas ar išnykimas. |
'''Anoreksija''' ({{el|ἀνορεξία}} – apetito nebuvimas) – [[apetitas|apetito]] sumažėjimas ar išnykimas. |
||
== Nervinė anoreksija == |
== Nervinė anoreksija == |
||
Nervinė anoreksija (''anorexia nervosa'') kyla dėl [[Neurozė|neurozinio]] noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine [[bulimija]]. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi [[mirtis|mirtimi]], dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų. |
Nervinė anoreksija (''anorexia nervosa'') kyla dėl [[Neurozė|neurozinio]] noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine [[bulimija]]. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi [[mirtis|mirtimi]], dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų. |
||
Šia liga sergantis žmogus badauja ir neigia, kad kūnui normaliai funkcionuoti reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Be to slepia savo ligą, sąmoningai mažina kūno svorį, vengdamas „storinančio“ maisto. |
Šia liga sergantis žmogus badauja ir neigia, kad kūnui normaliai funkcionuoti reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Be to slepia savo ligą, sąmoningai mažina kūno svorį, vengdamas „storinančio“ maisto. |
||
Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį. |
Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį. |
||
09:24, 26 kovo 2014 versija
Anoreksija (gr. ἀνορεξία – apetito nebuvimas) – apetito sumažėjimas ar išnykimas.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų. Šia liga sergantis žmogus badauja ir neigia, kad kūnui normaliai funkcionuoti reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Be to slepia savo ligą, sąmoningai mažina kūno svorį, vengdamas „storinančio“ maisto.
Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį.
Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.
Fiziologinė anoreksija
Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda dėl avitaminozės, virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrininių liaukų sutrikimų ir kt. Dirbtinai anoreksiją galima sukelti šunims ir žiurkėms, kai suardomi hipotalamo ventrolateraliniai branduoliai. Toks gyvūnas neėda ir gali nugaišti, jeigu nebus maitinamas dirbtiniu būdu. Priešinga fiziologinės kilmės anoreksijai – fiziologinės kilmės bulimija.