Sąrašas:Lietuvos vadovai nuo 1990 m.

'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – daug netikslumų ir faktinių klaidų' Jei galite, sutvarkykite.

Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių! Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Lietuvos Respublika
Šis straipsnis yra serijos Lietuvos politinė sistema ir vyriausybė dalis
Konstitucija Konstitucija Konstitucinis Teismas
Prezidentas Prezidentas (sąrašas) Gitanas Nausėda
Vyriausybė Ministrė Pirmininkė (sąrašas) Ingrida Šimonytė
Parlamentas Seimas (Seimo rūmai) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Politinės partijos TS-LKD, LVŽS, LSDP, LRLS, LP, DP
Rinkimai Seimo rinkimai 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 Prezidento rinkimai 2009, 2014, 2019 Europos Parlamento 2004, 2009, 2014, 2019 Savivaldybių tarybų rinkimai 2003, 2007, 2011, 2015, 2019 Referendumai
Adm. suskirstymas Apskritys Savivaldybės Seniūnijos
Užsienio politika Tarptautiniai santykiai Užsienio reikalų ministrai ES politinė sistema

Šiame puslapyje pateikiamas Lietuvos vadovų (karalių, kunigaikščių, carų, prezidentų ir LKP sekretorių) sąrašas.

Prezidento vėliava

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1236–1569)

Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę valdė šie didieji kunigaikščiai:

Ankstyvieji didieji kunigaikščiai (1236–1291)

	Didysis kunigaikštis	Pastabos
1236–1263	Mindaugas	Didysis kunigaikštis, nuo 1253 m. Lietuvos karalius. Po jo žūties prasidėjo kovos dėl sosto paveldėjimo.
1263–1264	Treniota
1264–1267	Vaišelga	Mindaugo sūnus.
1267–1269	Švarnas (Švarnas)
1269–1282	Traidenis
1282–1285	Daumantas
1285–1291	Butigeidis arba Butegeidis	Gediminaičių dinastijos pradininkas

Gediminaičiai (1291–1440)

	Didysis kunigaikštis	Pastabos
1291–1295	Butvydas	Butigeidžio brolis, Vytenio ir Gedimino tėvas
1295–1316	Vytenis	Butvydo sūnus
1316–1341	Gediminas	Butvydo sūnus. Po mirties palikimą paliko septyniems sūnums.
1341–1345	Jaunutis	Gedimino sūnus.
1345–1377	Algirdas	Gedimino sūnus. Valdė kartu su Kęstučiu, kuris aktyviai veikė vakaruose. Algirdas veikė rytuose.
1377–1381	Jogaila	Algirdo sūnus. Lenkijos Karalius nuo 1386 m. Jogailaičių dinastijos pradininkas.
1381–1382	Kęstutis	Gedimino sūnus, valdė kartu su Algirdu. Kęstutis valdė vakarų Lietuvą (su sostine Trakuose). Nuo Jogailos atsiskyrė 1381 m., valdė visą Lietuvą. Po metų buvo nužudytas.
1382–1392	Jogaila	Lenkijos Karalius 1386–1434. Skirgaila (1387–1392).
1392–1430	Vytautas Didysis	Kęstučio sūnus. Kartu su tėvu kovojo prieš Jogailą, Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu tapo 1392 m. Lietuvos karaliumi turėjo būti karūnuotas 1429 m., tačiau karūną pagrobė lenkai. Mirė iki antrosios karūnos atkeliavimo.
1430–1432	Švitrigaila	Algirdo sūnus, Jogailos brolis.
1432–1440	Žygimantas Kęstutaitis (Sigismund Kestutatis)	Kęstučio sūnus, Vytauto brolis. Nužudytas Švitrigailos rėmėjų.

Jogailaičiai (1440–1572)

Jogailaičiai yra Gediminaičių dinastijos tąsa.

Nuotrauka			Didysis kunigaikštis	Rutėniškai	Lenkiškai	Pastabos
	1440–1492	Kazimieras Jogailaitis	Kazimieras IV Jogailaitis	Kazimir Jahelonczyk	Kazimierz IV Jagiellończyk	Jogailos sūnus.
	1492–1506	Aleksandras I	Aleksandras I	Alaksandr	Aleksander I	Kazimiero sūnus.
	1506–1548	Žygimantas Senasis	Žygimantas Senasis	Žygimantas Senasis	Zygmunt I Stary	Kazimiero sūnus.
	1548–1572	Žygimantas Augustas	Žygimantas Augustas	Žygimont III August	Zygmunt II August	Žygimanto Senojo sūnus.

Abiejų Tautų Respublika (1569–1795)

Kadencija	Valdovas	Didysis kunigaikštis	Rutėniškai	Lenkiškai	Dinastija	Pastabos
1573–1575	Henry III de Valois	Henrikas Valua	Anry Valua	Henryk Walezy	Valua	Pabėgo į Prancūziją, kur buvo karūnuotas Henriku III.
1576–1586	Steponas Batoras	Steponas Batoras	Stiapan Batura	Stefan Batory	Batorai
1588–1632	Zigmantas Vaza	Zigmantas IV Vaza	Žyhimont III Vaza	Zygmunt III Waza	Vazos
1632–1648	Vladislovas IV Vaza	Vladislovas II Vaza	Uladzislaǔ I Vaza	Władysław IV Waza
1648–1668	Jonas I Kazimieras Vaza	Jonas I Kazimieras Vaza	Jan Kazimier Vaza	Jan Kazimierz
1669–1673	Mykolas Kaributas Višnioveckis	Mykolas I Kaributas Višnioveckis	Michał Karybut Wišniaviecki	Michał Korybut Wiśniowiecki
1674–1696	Jonas Sobieskis	Jonas II Sobieskis		Jan III Sobieski
1697–1706	Augustas II	Augustas II Saksas	Aǔhust II Mocny	August II Mocny	Vetinai	taip pat Saksonijos įpėdinis kaip Fridrichas Augustas I
1706–1709	Stanislovas Leščinskis	Stanislovas Leščinskis		Stanisław Leszczyński
1709–1733	Augustas II	Augustas II	Aǔhust II Mocny	August II Mocny	Vetinai	taip pat Saksonijos įpėdinis kaip Fridrichas Augustas I
1733–1736	Stanislovas Leščinskis	Stanislovas Leščinskis		Stanisław Leszczyński
1733–1763	Augustas III	Augustas III Saksas	August III Sas	August III Saski	Vetinai
1764–1795	Stanislovas Augustas Poniatovskis	Stanislovas Augustas IV Poniatovskis		Stanisław August Poniatowski

Carinė okupacija (1795–1917)

Kadencija	Rusijos caras ir Lietuvos didysis kunigaikštis	Lietuviškai	Rusiškai	Rutėniškai	Lenkiškai	Pastabos
1795–1796	Jekaterina II	Kotryna II	Jekaterina II	Katerina II	Katarzyna II	Titulavosi Lietuvos Didžiąja Kunigaikštiene.
1796–1801	Pavelas I	Paulius I	Pavel I	Pavl I	Paweł I
1801–1825	Aleksandras I	Aleksandras I	Aleksandr I	Aleksandr I	Aleksander I
1825–1855	Nikolajus I	Mikalojus I	Nikolaj I	Micholaj I	Mikołaj I I
1855–1881	Aleksandras II	Aleksandras II	Aleksandr II	Aleksandr II	Aleksander II
1881–1894	Aleksandras III	Aleksandras III	Aleksandr III	Aleksandr III	Aleksander III
1894-1917	Nikolajus II	Mikalojus II	Nikolaj II	Micholaj II	Mikołaj II

Po Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos padalijimų Rusijos imperatoriai save tituluodavo Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais. Lietuva XIX amžiuje Rusijos imperijos sudėtyje buvo pripažįstama su 1503 m. sienomis taip pat jai priskiriant ir Vakarų Ukrainą, be Kijevo. Tai penktadalis teritorijos, kurią turi modernioji Lietuvos valstybė.

100 dienų monarchija (1918)

Nuotrauka	Kadencija	Lietuvos karalius	Pastabos
	1918	Mindaugas II	Išrinktas, bet nekarūnuotas.

Po valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d

Naujosios valstybės vadovai (1918–1940)

Jonas Basanavičius, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos pirmininkas,
Antanas Smetona, Lietuvos Tarybos, Valstybės Tarybos pirmininkas,
Stasys Šilingas l. e.p. Valstybės Tarybos prezidiumo (Valstybės galvos) pirmininkas.

Pirmojo pasaulinio karo (didžiojo) pabaigoje Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. atkūrė Valstybę.
Nuo 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos prezidentai skiriami bei renkami. Šviesiai smėlio spalva reiškia laikinieji prezidentai.

Nuotrauka	Kadencija	Prezidentas	Pastabos
	1919 m. balandžio 4 d. 1920 m. birželio 19 d.	Antanas Smetona
	1920 m. birželio 19 d. 1922 m. gruodžio 21 d.	Aleksandras Stulginskis
	1922 m. gruodžio 21 d. 1926 m. birželio 7 d.	Aleksandras Stulginskis
	1926 m. birželio 7 d. 1926 m. gruodžio 17 d.	Kazys Grinius	Prezidentas šešis mėnesius. Nuverstas Antano Smetonos.
	1926 m. gruodžio 17 d. 1926 m. gruodžio 18 d.	Jonas Staugaitis	Prezidentas per Smetonos karinį perversmą.
	1926 m. gruodžio 19 d. 1940 m. birželio 15 d.	Antanas Smetona	Kariniu perversmu nuvertė Kazį Grinių.
	1940 m. birželio 15 d. 1940 m. birželio 17 d.	Antanas Merkys	Antano Smetonos paskirtas LR prezidento pozicijai. Sovietų suimtas ir ištremtas.
	1949 m. vasario 16 d. 1953 m. gegužės 30 d.	Jonas Žemaitis-Vytautas	2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimta deklaracija J. Žemaitis pripažintas „kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas“.

Nacių okupacija (Ostlandas) (1941–1945)

Kadencija	Reichskomisaras
1941–1944	Henrichas Lohzas
1944–1945	Erichas Kochas

Lietuvos komunistų partijos vadovai (1940–1990)

Kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, LKP sekretorius tapo pagrindiniu LSSR vadovu. Štai partijos vadovų sąrašas:

Kadencija	Vadovas
1940–1941, 1944–1974	Antanas Sniečkus
1974–1987	Petras Griškevičius
1987–1988	Ringaudas Songaila
1988–1990	Algirdas Brazauskas

Atkurtos valstybės prezidentai (nuo 1990)

1992 m. spalio 25 d. kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmuoju turu įvykęs konstitucinis referendumas priėmė Konstituciją, kuri atkūrė ir įteisino valstybės vadovo – Prezidento instituciją. LR Seimo rinkimus tada laimėjo Demokratinė darbo partija, kurios lyderis Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir pradėjo laikinai, t. y. iki Prezidento rinkimų, eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1993 m. vasario 14 d. Algirdas Brazauskas buvo išrinktas pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentu.

Prezidentų sąraše smėlio spalva pažymėti laikinai pareigas ėjusieji Prezidentai.

Nuotrauka	Kadencija	Prezidentas	Pastabos
	1990–1992	Vytautas Landsbergis	Tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku (tuomet aukščiausia pozicija Lietuvoje)
	1993–1998	Algirdas Brazauskas	Oficialus Lietuvos Respublikos prezidentas.
	1998–2003	Valdas Adamkus
	2003–2004	Rolandas Paksas	Už šiurkščius LR Konstitucijos pažeidimus apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų.
.	2004	Artūras Paulauskas	Laikinasis prezidentas iki rinkimų po Rolando Pakso nušalinimo.
	2004–2009	Valdas Adamkus
	2009–2014	Dalia Grybauskaitė	Pirmoji Lietuvos prezidentė moteris.

Literatūra

• Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas (sud. Vytautas Spečiūnas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 151 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01535-8
• Lietuvos valdovai (sud. Zigmantas Kiaupa). – Kaunas: Šviesa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04521-7
• Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2008. – 408 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05213-3
• Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas (sud. Nelija Asadauskienė). – Kaunas: Šviesa, 2009. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05494-6

Nuorodos

• Titles of Lithuanian monarchs in the 14-16th centuries