Nogajai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
Tikintys nogajai yra musulmonai [[sunitai]] |
Tikintys nogajai yra musulmonai [[sunitai]] |
||
Tradicinė nogajų apranga yra kjaptalas (bešmetas), [[bašlykas]], [[šarovarai]] ir avikailio kailiniai. |
Tradicinė nogajų apranga yra kjaptalas ([[bešmetas]]), [[bašlykas]], [[šarovarai]] ir avikailio kailiniai. |
||
Tradiciniai gėrimai yra pieno [[airanas]] ir [[kumysas]]. |
Tradiciniai gėrimai yra pieno [[airanas]] ir [[kumysas]]. |
||
10:24, 25 kovo 2014 versija
| Nogajai | |
|---|---|
.jpg) Nogajų mergaitės XX a. pr.
| |
| Gyventojų skaičius | apie 200 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija (Šiaurės Kaukazas): 90 666
|
| Kalba (-os) | nogajų, rusų |
| Religijos | sunitai |
| Giminingos etninės grupės | kitos tiurkų tautos |
Nogajai (savivardis ногъай) – tiurkų tauta, gyvenanti Šiaurės Kaukaze (šiauriniame Dagestane, Čečėnijoje ir Stavropolio krašte), kalbanti nogajų kalba, priklausančia kipčiakų kalbų grupei.
Kilmė ir antropologija
Nogajai atsirado XV a. maišantis tarp Volgos, Embos ir Irtyšiaus gyvenusiems kumanams (polovcams), mongolams mangytams, oguzams. Etnosas pavadintas vieno iš XIII a. Aukso ordos valdovų Nogajaus vardu.
Antropologiškai nogajai priklauso Pietų Sibiro mažajai rasei, kuri yra tarpinė tarp didžiųjų europidų ir mongolidų rasių. Mongoloidiški bruožai išskiria nogajus iš kaimyninių tautų. Mongoloidiškumo lygis nogajuose nėra vienodas. Pvz., prie Kubanės gyvenantys nogajai yra smarkiai sumišę su vietiniais adygais, todėl jų bruožai labiau europidiniai.
Paplitimas
Anksčiau nogajai gyveno stepėse tarp Juodosios ir Aralo jūrų.
Dabar daugiausia gyvena Šiaurės Kaukaze (Nogajų stepė, Dagestanas), Stavropolio krašte, Astrachanės srityje ir Karačiajų Čerkesijoje. Nogajų gyvena ir Maskvoje ir Sankt Peterburge (Rusija).
Dagestane nogajai turi savo nacionalinį rajoną – Nogajų rajoną (Ногайский район). Ketinama kurti analogišką rajoną ir Karačiajų Čerkesijoje. Toks sprendimas priimtas 2005 m. vasarą, patvirtintas 2006 m. spalio 6 d. įvykusio referendumo metu.[1] Nogajų regionas dar neegzistuoja, jo ribos nenustatytos.
Nogajai taip pat gyvena:
- Turkijoje: Turkijoje gyvena apie 90 000 nogajų, daugiausia Adanos, Ankaros ir Eskisehiro provincijose. Nogajiškai dar kalba kai kuriuose Centrinės Anatolijos kaimuose. Turkijos nogajai iki šiol išlaikė savo nacionalinę virtuvę.
- Rumunijoje: Keli tūkstančiai jų gyvena Dobrudžoje, Mihail Kogălniceanu (Karamurat), Lumina (Kocali), Valea Dacilor (Hendekkarakuyusu) ir Cobadin (Kubadin) komunose. Dalis Dobrudžoje gyvenančių nogajų dar kalba nogajiškai.
- Jordanijoje: Į Jordaniją nogajai atsikraustė osmanų laikais (XIX a. pab.), kai osmanai buvo okupavę Arabiją, iš Turkijos. Gyvena daugiausia žemdirbystės rajone Wadi El Sir (netoli Amano). Jordanijos nogajai dabar kalbą arabiškai. Jordanijos nogajai asimiliuojasi su arabais jordaniečiais, bet dar jaučia savo etninį atskirumą.
Kazachų Jaunesnysis Žuzas užima buvusias Nogajų chanato žemes Vakarų Kazachstane. Dalis jų yra kilę iš nogajų.[2]
Kultūra
Tikintys nogajai yra musulmonai sunitai
Tradicinė nogajų apranga yra kjaptalas (bešmetas), bašlykas, šarovarai ir avikailio kailiniai.
Tradiciniai gėrimai yra pieno airanas ir kumysas.
Tradicinis būstas – jurta su dembliais. Centre – židinys. Jurtų grupė sudarydavo aūlą. Jurtos būdavo išardomos, jas gabendavo dviratėse arbose.
Nuorodos
- ↑ KavkazWeb: 94 % опрошенных — за создание Ногайского района в Карачаево-Черкесии — результаты референдума (94% apklaustųjų – už Nogajų rajono įkūrimą Karačiajų Čerkesijoje (referendumo rezultatai)
- ↑ “Мы – не казахи, мы – алшыны”. Часть 1
