Luca Giordano: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: thumb|right|180px| Lukos Džordano „Autoportretas“ (1692) '''Luka Džordanas''' (it. '''Luca Giordano'''; 1634 m. s...
 
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 29: Eilutė 29:
* [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/234025/Luca-Giordano Luca Giordano Encyclopaedia Britannica tinklalapyje]
* [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/234025/Luca-Giordano Luca Giordano Encyclopaedia Britannica tinklalapyje]


[[Kategorija:Italijos dailininkai|Giordano]]
[[Kategorija:Italijos tapytojai|Giordano]]
[[Kategorija:Italijos grafikai|Giordano]]
[[Kategorija:Italijos grafikai|Giordano]]

14:34, 23 kovo 2014 versija

Lukos Džordano „Autoportretas“ (1692)

Luka Džordanas (it. Luca Giordano; 1634 m. spalio 18 – 1705 m. sausio 3 d.) – italų baroko tapytojas, grafikas.

Biografija

Luka Džordanas gimė 1634 m. spalio 18 d. Neapolyje. Jo tėvas buvo vidutinio talento dailininkas Antonio Giordano. Jaunystėje Luka Džordanas mokėsi iš neapolitietiško meno pavyzdžių, kuriuose tuo metu dominavo karavadžizmas.[1] Mokėsi pas Jusepe de Ribera. Apie 1652 m. Luka keliavo į Romą, Florenciją ir Veneciją. Buvo paveiktos Romos dailininkų, visų pirma Pietro da Cortona ir Annibale Carracci, kūrybos. Taipogi, susipažino su Venecijos dailės mokykla. Buvo paveiktas Rubenso dailės. Luka išvystė nuosavą dramatišką stilių, kuriame vienijo įvairių mokyklų įtakas. 1665 m. jis įstojo į Neapolio dailininkų gildiją. Tais pačiais metais vėl vyko į Florenciją, kur Medičiai ir vietos aukštuomenė užsakė dailės darbų. Po to dirbo Venecijoje. Grįžęs į Neapolį atliko didelius freskų užsakymus Montekazino abatijoje 1677-78 m. (sunaikintos).

XVII a. pabaigoje Luka Džordanas buvo vienu geriausiai žionomų Italijos dailininkų. Dėl labai greito didelių plotų freskų atlikimo buvo pramintas Luca Fapresto (Luka greituoju). 1678-79 m. jis dekoravo Romos San Gregorio Armeno ir Santa Brigida bažnyčias. 1682 m. jis grįžo į Florenciją, kur Santa Maria del Carmine bažnyčioje ištapė Corsini koplyčios kupolą. 1682−1685 m. atliko tapybos ciklą Medičių rūmuose, kuris laikomas bene geriausiu Lukos kūryboje. Po to grįžo į Neapolį. 1692 m. Luka pradėjo tarnauti Ispanijos karaliui Karoliui II-ajam. Ispanijoje Luka dekoravo Eskorialą, dirbo Casón del Buen Retiro Madride ir Toledo katedros zakristijoje.[2] Atliko daug užsakymų vietos aukštuomenei ir bažnyčioms. Luka pasižymėjo talentingu kopijuotoju. Pasakojama, kad kartą Ispanijos karalius parodė Lukai vieną paveikslą ir paapgailestavo, kad tik tokį vieną teturi. Luka Džordanas paėmė ir greitai nutapė lygiai tokį patį.[3] Po Karolio II-ojo mirties 1702 m. Luka Džordanas grįžo į Neapolį, kur mirė 1705 m. sausio 3 d. Palaidotas Santa Brigida bažnyčioje. Savo milžiniškose freskų darbuose Luka derino Pietro da Cortona didybę ir Paolo Veronese dailės spalvų lengvumą. Patys vėliausi Lukos darbai Neapolyje rodo rokoko tendencijas.[4] Tarp jų išskirtiniausiais laikomos freskos San Martino vienuolyne. Gyvenimo metu Luka buvo sukūręs keletą ofortų, tikriausiai dirbo su pastele. Sava kūryba Luka Džordanas tiesė kelią XVIII a. rokoko tapybai, kaip Giovanni Battista Tiepolo freskoms.

Darbų galerija

Išnašos

Nuorodos