Afganistano Islamo Emyratas (1996–2001)

د افغانستان اسلامي امارات Islamiškasis Afganistano Emyratas
← 1996 – 2001 →
herbas Afganistano vėliava Afganistano herbas
Sostinė	Kabulas
Valdymo forma	Islamiškoji teokratija
Aukščiausiosios tarybos vadovas
1996-2001	Mohamedas Omaras
Era	Laikotarpis po Šaltojo karo
- Įkurta	1996 m., 1996
- Žlugo	2001 m.

Islamiškasis Afganistano Emyratas – 1996–2001 m. egzistavusi valstybė, valdyta Talibano. Maksimaliai valdė 90% dabartinio Afganistano teritorijos – 10% teritorijos šiaurės rytuose buvo pavaldi Jungtiniam Islamiškajam Frontui.

Žlugo 2001 m., po rugsėjo 11-osios atakų įsiveržus JAV. Islamiškojo Afganistano Emyrato režimas nesutinka pripažinti dabartinės Afganistano vyriausybės; reguliariai atnaujina žinias savo oficialioje svetainėje.

Istorija

Talibanas ir jo valdžia iškilo postsovietinio Afganistano chaose. Susiformavo kaip islamiškojo fundamentalizmo politinis-religinis judėjimas, kurio aktyvistai buvo studentai iš Helmando ir Kandaharo provincijų, daugiausiai vietiniai puštūnai. Kodeksas, kurio Talibanas griežtai laikėsi ir valdydamas Afganistaną, rėmėsi puštūnvalio genties kodeksu su Deobandi islamo mokymu.

Plėsdamiesi aplinkui Kandaharą 1996 m. Talibanas galop užėmė sostinę Kabulą. Iki 2000 m. režimas valdė ~90% šalies teritorijos. Talibano teisinė sistema buvo paremta griežta musulmoniškos šariato teisės interpretacija. Šalyje glaudėsi Al-Qaeda teroristinis tinklas su jo lyderiu Osama bin Laden, dėl to režimas netruko įgauti mudžahedinų rėmėjų reputacijos.

Politika

Vidaus politika

Per penkis islamiškojo emyrato egzistavimo metus dauguma šalies gyventojų patyrė didelius žmogaus teisių suvaržymus. Radikaliai buvo apribotos moterų teisės – joms uždrausta dirbti, mergaitėms – lankyti mokyklą, įgyti išsilavinimą. Dėl žmogaus teisių aktyvistų vertinimu mizoginiškos politikos Talibano režimas vadintas Lyties apartheidu. Nepaklususieji būdavo griežtai baudžiami. Vagims būdavo nupjaunama plaštaka ar pėda, dažnai buvo taikomos mirties bausmės. Talibanas aktyviai kovojo ir prieš narkotikų transportavimą – 2001 m. ženkliai sumažinta opiumo produkcija.

Talibanas 2001 m. įvedė mirties bausmę už perėjimą iš islamo į kitą tikėjimą, kuri tebegalioja ir dabartiniame Afganistane. Tais pačiais metais valdžia susprogdino įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą Bamijano Budas.

Dėl musulmonų šiitų mažumos persekiojimo Afganistanas buvo užsitraukęs Irano nemalonę – šis ėmė remti prieš talibus kovojanti Šiaurės aljansą. Dar labiau šalių santykiai pablogėjo talibams užgrobus Irano konsulatą Mazari Šarife ir išžudžius jame dirbusius diplomatus. 2001 m. į Talibano Afanistaną įsiveržus JT Saugumo tarybos ir JAV pajėgoms Iranas buvo planavęs pradėti karą prieš Afganistaną.

Užsienio politika

Talibano užsienio politika buvo itin izoliuota, nes tik Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai buvo pripažinę talibų vyriausybę. JTO režimą pripažinti atsisakė. Nepaisant to, Turkmėnistano vadovai ne kartą turėjo oficialius susitikimus ir nutarimus su Talibano vyriausybės ministrais.

Viena iš priežasčių, kodėl atsisakyta pripažinti vyriausybę, buvo Talibano nepagarba tarptautinei teisei, kurią režimas parodė paimdami valdžią. Pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų islamiškojo emyrato poelgių buvo buvusio Afganistano prezidento Mohamedo Nadžibulaho nužudymas. Dar prieš talibams užimant sostinę, buvo pasiųstos pajėgos žiauriai nužudyti buvusį šalies vadovą, jo kūną dviem dienos paliekant kaboti ant miesto žibinto priešais prezidento rūmus. Taip pat griežtos kritikos vyriausybė sulaukė po Irano diplomatų išžudymo 1998 m.

Nuorodos

• Islamiškojo Afganistano Emyrato svetainė