Kurilų salos

Kurilų kraštovaizdis

Kurilų salų geografinė padėtis

Kurilų salos pagal jų priklausomybę Rusijai ir Japonijai iki 1945 metų

Kurilų salos (rus. Курильские острова, Čišima jap. 千島列島) – salynas šiaurės rytų Azijoje, driekiasi nuo Kamčiatkos pusiasalio šiaurėje iki Hokaido salos pietuose. Skiria Ochotsko jūrą (šiaurės vakaruose) nuo Ramiojo vandenyno. Grandinės ilgis ~1300 km. Kurilai priklauso Rusijai, Sachalino sričiai. Į pietines salas pretenduoja Japonija.

Geografija

Yra 56 didelės salos ir daug nedidelių salelių ir uolų. Didžiausios salos: Iturupas, Kunaširas, Paramuširas, Urupas. Bendras plotas 15 600 km². Salynas skirstomas į Šiaurės Kurilus ir Pietų Kurilus, skiriamus Kurilų sąsiaurio. Salos vulkaninės kilmės. Gausu veikiančių ugnikalnių (~40), dažni žemės drebėjimai, cunamiai. Aukščiausia viršukalnė – 2339 m Alaido ugnikalnis (Atlasovo sala). Daug ežerų (dauguma krateriniai ir lagūniniai). Šiaurinėje salyno dalyje būdingi kreivamiškiai, pajūrinės pievos, pietinėje – eglių, balteglių bei plačialapių medžių miškai. Gausios paukščių kolonijos, jūros žinduolių gulyklos.

Ekonomika

Verčiamasi daugiausia žvejyba. Pirito, sieros gavyba.

Gyventojai

Iki atsikraustant į salas rusų ir japonų kolonizatoriams, visose salose gyveno ainai. Dabar Kuriluose gyvena 16,8 tūkst. gyventojų; rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, totoriai, korėjiečiai, nivchai, orokai ir vietiniai ainai. Pagrindinės gyvenvietės – Kurilskas, Severo Kurilskas, Južno Kurilskas.

Nuorodos

• Kurilų salos per google žemėlapį
• Kurilų salų orai
• Kurilų salų paveiksliukai