Ukrainiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Migrating 128 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q8798 (translate me) |
|||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
sil=}} |
sil=}} |
||
'''Ukrainiečių kalba''' ('''Ukrainų kalba''') |
'''Ukrainiečių kalba''' ('''Ukrainų kalba''') – slavų grupės kalba, [[Ukraina|Ukrainos]] valstybinė kalba. Kartu su [[baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]] kalbomis priklauso [[Rytų slavai|rytų slavų]] kalboms. Raštas – [[kirilica]]. |
||
== Klasifikacija == |
== Klasifikacija == |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios [[rusėnai|rusėnų]] kalbos. Ji patyrė smarkią [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtaką [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] bei Lenkijos tarpukaryje valdymo metais, kuri ypač juntama [[Leksika|leksikoje]]. |
Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios [[rusėnai|rusėnų]] kalbos. Ji patyrė smarkią [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtaką [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] bei Lenkijos tarpukaryje valdymo metais, kuri ypač juntama [[Leksika|leksikoje]]. |
||
{{Ukraina-straipsniai}} |
{{Ukraina-straipsniai}} |
||
=== Rusifikacija === |
=== Rusifikacija === |
||
Ukrainos [[rusifikacija]] |
Ukrainos [[rusifikacija]] – veiksmai, vykdyti [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], o vėliau ir [[SSSR]], nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje. |
||
Rusifikacijos padariniai tapo ypač skaudūs Ukrainai |
Rusifikacijos padariniai tapo ypač skaudūs Ukrainai – beveik visiškai surusintas [[Krymas|Krymo]] pusiasalis (anksčiau čia vyravo [[Krymo totorių kalba]]), dalinai surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba – rusų; ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis Krymo autonominės respublikos (77 %), [[Luhansko sritis|Luhansko]] (69 %) ir [[Donecko sritis|Donecko]] (75 %) regionų gyventojų. |
||
==== Rusijos imperijos era ==== |
==== Rusijos imperijos era ==== |
||
Eilutė 60: | Eilutė 61: | ||
|- style="border-top:1px solid #999; background:#eee;" |
|- style="border-top:1px solid #999; background:#eee;" |
||
| '''Regionai''' |
| '''Regionai''' |
||
| colspan=4 | |
| colspan=4 | |
||
|- style="vertical-align:bottom;" |
|- style="vertical-align:bottom;" |
||
| |
| „Europinė Rusija“ <br />įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją |
||
| 93,442,864 |
| 93,442,864 |
||
| 20,414,866 |
| 20,414,866 |
||
Eilutė 93: | Eilutė 94: | ||
|- style="border-top:1px solid #999; background:#eee;" |
|- style="border-top:1px solid #999; background:#eee;" |
||
| '''Subdivisions''' |
| '''Subdivisions''' |
||
| colspan=4 | |
| colspan=4 | |
||
|- |
|- |
||
| Besarabija |
| Besarabija |
||
Eilutė 205: | Eilutė 206: | ||
==== Sovietų Sąjungos era ==== |
==== Sovietų Sąjungos era ==== |
||
Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau kaip ir visoje Sąjungoje mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse, dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama |
Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau kaip ir visoje Sąjungoje mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse, dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba. |
||
Statistiniais duomenimis [[SSRS]] metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o [[Perestroika|perestroikos]] metais (nuo 1985 |
Statistiniais duomenimis [[SSRS]] metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o [[Perestroika|perestroikos]] metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. |
||
==== Nepriklausoma Ukraina ==== |
==== Nepriklausoma Ukraina ==== |
||
Eilutė 213: | Eilutė 214: | ||
[[Vaizdas:Ukr announcement.jpg|thumb|left|Užrašas Lvovo poliklinikoje: ''„Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“'']] |
[[Vaizdas:Ukr announcement.jpg|thumb|left|Užrašas Lvovo poliklinikoje: ''„Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“'']] |
||
Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo [[2004]] |
Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo [[2004]] m. į valdžią atėjus [[Viktoras Juščenka|Viktorui Juščenkai]], kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį [[Viktoras Janukovičius|Viktorą Janukovičių]]. |
||
== Tarmės == |
== Tarmės == |
||
Eilutė 222: | Eilutė 223: | ||
== Paplitimas == |
== Paplitimas == |
||
Bendras skaičius šnekančių ukrainietiškai |
Bendras skaičius šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. ([[1993]])<ref>http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr</ref>. |
||
=== Ukrainoje === |
=== Ukrainoje === |
||
{{main|Ukrainos gyventojai}} |
{{main|Ukrainos gyventojai}} |
||
[[Vaizdas:Ukr lang ukr 2001 int.png|thumb|250px|Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose]] |
[[Vaizdas:Ukr lang ukr 2001 int.png|thumb|250px|Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose]] |
||
* Ukrainos teritorijoje 1993 |
* Ukrainos teritorijoje [[1993]] m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki [[2001]] m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.<ref>http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/</ref> |
||
* Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi [[Ternopilio sritis|Ternopilio srityje]] (98,3 %), mažiausiai |
* Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi [[Ternopilio sritis|Ternopilio srityje]] (98,3 %), mažiausiai – [[Sevastopolis|Sevastopolio mieste]] (6,8 %). |
||
* Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (85,2 %) ir [[lenkai|lenkų]] (71,0 %), mažiausiai |
* Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (85,2 %) ir [[lenkai|lenkų]] (71,0 %), mažiausiai – tarp [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] (0,1 %), [[vengrai|vengrų]] (3,4 %), rusų (3,9 %). |
||
== Abecelė == |
== Abecelė == |
||
Ukrainiečių kalba rašoma [[kirilica|kirilicos]] raštu. |
Ukrainiečių kalba rašoma [[kirilica|kirilicos]] raštu. |
||
{| border="0" cellspacing="0" cellpadding="2" style="text-align:left;border:1px solid #ccc; white-space:nowrap;" summary="Ukrainian letters, their names, and pronunciation in IPA and X-SAMPA" |
{| border="0" cellspacing="0" cellpadding="2" style="text-align:left;border:1px solid #ccc; white-space:nowrap;" summary="Ukrainian letters, their names, and pronunciation in IPA and X-SAMPA" |
||
|+ style="font-weight:bold;font-size:90%;background:#ccc;" | Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai |
|+ style="font-weight: bold; font-size:90%;background:#ccc; " | Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai |
||
|- valign="top" style="font-size:90%;background:#ccc;" |
|- valign="top" style="font-size:90%;background:#ccc;" |
||
! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | Raidė !! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | Kursyvu !! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | [[Lotynų raštas|Lot.]] atitikmuo !! align="left" width="20%" style="font-weight:normal" | Name !! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | Tarimas !! align="left" style="font-weight:normal" | Pastabos |
! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | Raidė !! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | Kursyvu !! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | [[Lotynų raštas|Lot.]] atitikmuo !! align="left" width="20%" style="font-weight:normal" | Name !! align="left" width="10%" style="font-weight:normal" | Tarimas !! align="left" style="font-weight:normal" | Pastabos |
||
Eilutė 304: | Eilutė 305: | ||
| style="font-family:Georgia, serif;" | [[M|М м]] |
| style="font-family:Georgia, serif;" | [[M|М м]] |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''М м'' |
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''М м'' |
||
| m || ем {{IPA |/ɛm/}} || {{IPA |[m]}} |
| m || ем {{IPA |/ɛm/}} || {{IPA |[m]}} || |
||
|- valign="top" style="background:#eee;" |
|- valign="top" style="background:#eee;" |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | Н н |
| style="font-family:Georgia, serif;" | Н н |
||
Eilutė 336: | Eilutė 337: | ||
| style="font-family:Georgia, serif;" | Ф ф |
| style="font-family:Georgia, serif;" | Ф ф |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''Ф ф'' |
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''Ф ф'' |
||
| f || еф {{IPA |/ɛf/}} || {{IPA |[f]}} |
| f || еф {{IPA |/ɛf/}} || {{IPA |[f]}} || |
||
|- valign="top" |
|- valign="top" |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | Х х |
| style="font-family:Georgia, serif;" | Х х |
||
Eilutė 352: | Eilutė 353: | ||
| style="font-family:Georgia, serif;" | Ш ш |
| style="font-family:Georgia, serif;" | Ш ш |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''Ш ш'' |
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''Ш ш'' |
||
| š || ша {{IPA |/ʃɑ/}} || {{IPA |[ʃ]}} |
| š || ша {{IPA |/ʃɑ/}} || {{IPA |[ʃ]}} || |
||
|- valign="top" style="background:#eee;" |
|- valign="top" style="background:#eee;" |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | Щ щ |
| style="font-family:Georgia, serif;" | Щ щ |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''Щ щ'' |
| style="font-family:Georgia, serif;" | ''Щ щ'' |
||
| šč || ща {{IPA |/ʃʧɑ/}} || {{IPA |[ʃʧ]}} |
| šč || ща {{IPA |/ʃʧɑ/}} || {{IPA |[ʃʧ]}} || |
||
|- valign="top" |
|- valign="top" |
||
| style="font-family:Georgia, serif;" | Ь ь |
| style="font-family:Georgia, serif;" | Ь ь |
||
Eilutė 372: | Eilutė 373: | ||
| [[’]] || || || апостроф {{IPA |/ɑˈpɔstrɔf/}} ||{{IPA |[j]}} || apostrofas [[#fn|[4]]] |
| [[’]] || || || апостроф {{IPA |/ɑˈpɔstrɔf/}} ||{{IPA |[j]}} || apostrofas [[#fn|[4]]] |
||
|} |
|} |
||
Taip pat, kaip skiriamasis ženklas, yra naudojamas apostrofas (pagal prasmę atitinkantis rusų kalbos kietinantįjį ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofas naudojamas ir minkštinamajam ženklui pažymėti (atitinkantis rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., |
Taip pat, kaip skiriamasis ženklas, yra naudojamas apostrofas (pagal prasmę atitinkantis rusų kalbos kietinantįjį ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofas naudojamas ir minkštinamajam ženklui pažymėti (atitinkantis rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я. |
||
== Gramatika == |
== Gramatika == |
||
=== Morfologija === |
=== Morfologija === |
||
{{expand}} |
{{expand}} |
||
== Svarbiausios frazės == |
== Svarbiausios frazės == |
||
{| border="2" cellpadding="2" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" |
{| border="2" cellpadding="2" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" |
||
Eilutė 382: | Eilutė 385: | ||
!Ukrainietiškai <br />''Lotynų raštu'' |
!Ukrainietiškai <br />''Lotynų raštu'' |
||
|- |
|- |
||
||ukrainiečių kalba|| українська мова <br />'' |
||ukrainiečių kalba|| українська мова <br />''ukrajis’ka mova'' |
||
|- |
|- |
||
||lietuvių kalba || литовська мова <br />'' |
||lietuvių kalba || литовська мова <br />''lytovs’ka mova'' |
||
|- |
|- |
||
||labas || привіт <br />''pryvit'' |
||labas || привіт <br />''pryvit'' |
||
|- |
|- |
||
||kaip laikaisi? || як справи?<br />''jak spravy?'' |
||kaip laikaisi? || як справи?<br />''jak spravy?'' |
||
|- |
|- |
||
||mano vardas … || мене звати <br />''mene zvaty …'' |
||mano vardas … || мене звати <br />''mene zvaty …'' |
||
|- |
|- |
||
||sudie || до побачення <br />''do pobačennja '' |
||sudie || до побачення <br />''do pobačennja '' |
||
|- |
|- |
||
||ačiū || дякую <br />''djakuju'' |
||ačiū || дякую <br />''djakuju'' |
||
|- |
|- |
||
||prašom || будь ласка <br />''bud' laska'' |
||prašom || будь ласка <br />''bud' laska'' |
||
|- |
|- |
||
||aš tave myliu || я тебе кохаю <br />''ja tebe kochaju'' |
||aš tave myliu || я тебе кохаю <br />''ja tebe kochaju'' |
||
|} |
|} |
||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
||
<references/> |
<references/> |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{Vikižodynas|ukrainiečių kalba}} |
{{Vikižodynas|ukrainiečių kalba}} |
15:02, 2 kovo 2014 versija
Ukrainiečių kalba українська мова | |
Kalbama | Ukraina, Rusija, Brazilija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Moldova, Vengrija, Baltarusija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~41 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 26 |
Kilmė | indoeuropiečių - slavų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Ukrainoje, Padniestrėje (Moldova) |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | uk |
ISO 639-2 | ukr |
ISO 639-3 | ukr |
Ukrainiečių kalba (Ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.
Klasifikacija
Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.
Istorija
Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rusėnų kalbos. Ji patyrė smarkią lenkų kalbos įtaką Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos tarpukaryje valdymo metais, kuri ypač juntama leksikoje.
Ukraina |
|
|
Rusifikacija
Ukrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSSR, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.
Rusifikacijos padariniai tapo ypač skaudūs Ukrainai – beveik visiškai surusintas Krymo pusiasalis (anksčiau čia vyravo Krymo totorių kalba), dalinai surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba – rusų; ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų.
Rusijos imperijos era
Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijos gniaužtuose, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Tuo tarpu Haliče, atitekusiam Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.
Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.
Paplitimas Rusijos imperijoje:
Iš viso gyventojų | kalbančių ukr. | rusakalbių | kalbančių lenk. | |
---|---|---|---|---|
Visa Rusijos imperija | 125,640,021 | 22,380,551 | 55,667,469 | 7,931,307 |
Miesto gyventojų | 16,828,395 | 1,256,387 | 8,825,733 | 1,455,527 |
Kaimo gyventojų | 108,811,626 | 21,124,164 | 46,841,736 | 6,475,780 |
Regionai | ||||
„Europinė Rusija“ įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją |
93,442,864 | 20,414,866 | 48,558,721 | 1,109,934 |
Vyslos kraštas | 9,402,253 | 335,337 | 267,160 | 6,755,503 |
Kaukazas | 9,289,364 | 1,305,463 | 1,829,793 | 25,117 |
Sibiras | 5,758,822 | 223,274 | 4,423,803 | 29,177 |
Centrinė Azija | 7,746,718 | 101,611 | 587,992 | 11,576 |
Subdivisions | ||||
Besarabija | 1,935,412 | 379,698 | 155,774 | 11,696 |
Voluinė | 2,989,482 | 2,095,579 | 104,889 | 184,161 |
Voronežas | 2,531,253 | 915,883 | 1,602,948 | 1,778 |
Dono Vojskas | 2,564,238 | 719,655 | 1,712,898 | 3,316 |
Jekaterinoslavslio gubernija | 2,113,674 | 1,456,369 | 364,974 | 12,365 |
Kijevas | 3,559,229 | 2,819,145 | 209,427 | 68,791 |
Kurskas | 2,371,012 | 527,778 | 1,832,498 | 2,862 |
Podolė | 3,018,299 | 2,442,819 | 98,984 | 69,156 |
Poltavos gubernija | 2,778,151 | 2,583,133 | 72,941 | 3,891 |
Tauridos gubernija | 1,447,790 | 611,121 | 404,463 | 10,112 |
Charkovas | 2,492,316 | 2,009,411 | 440,936 | 5,910 |
Chersono gubernija | 2,733,612 | 1,462,039 | 575,375 | 30,894 |
Odesos miestas | 403,815 | 37,925 | 198,233 | 17,395 |
Černigovo gubernija | 2,297,854 | 1,526,072 | 495,963 | 3,302 |
Liublinas | 1,160,662 | 196,476 | 47,912 | 729,529 |
Sedlcės vaivadija | 772,146 | 107,785 | 19,613 | 510,621 |
Kubanės Provincija | 1,918,881 | 908,818 | 816,734 | 2,719 |
Stavropolio kraštas | 873,301 | 319,817 | 482,495 | 961 |
Sovietų Sąjungos era
Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau kaip ir visoje Sąjungoje mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse, dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.
Statistiniais duomenimis SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.
Nepriklausoma Ukraina
Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai, kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį Viktorą Janukovičių.
Tarmės
Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:
- Karpatų slėnių rusinų kalba, kuria kalbama Užkarpatėje;
- Panonijos arba Bačkos rusinų kalba, kuria kalba šiaurės vakarų Serbijoje ir rytų Kroatijoje ir kuri yra Vojvodinos provincijos oficiali kalba;
- Prešovo rusinų kalba, kuria kalba Slovakijos Prešovo krašte.
Paplitimas
Bendras skaičius šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993)[1].
Ukrainoje
- Ukrainos teritorijoje 1993 m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001 m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.[2]
- Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai – Sevastopolio mieste (6,8 %).
- Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai – tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).
Abecelė
Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.
Raidė | Kursyvu | Lot. atitikmuo | Name | Tarimas | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
А а | А а | a | а /ɑ/ | [ɑ] | |
Б б | Б б | b | бе /bɛ/ | [b] | |
В в | В в | v | ве /ʋɛ/ | [ʋ], [w] | [1] |
Г г | Г г | h | ге /ɦɛ/ | [ɦ] | |
Ґ ґ | Ґ ґ | g | ґе /gɛ/ | [g] | [2] |
Д д | Д д | d | де /dɛ/ | [d], [dʲ] | |
Е е | Е е | e | е /ɛ/ | [ɛ] | |
Є є | Є є | je | є /jɛ/ | [jɛ] | |
Ж ж | Ж ж | ž | же /ʒɛ/ | [ʒ] | |
З з | З з | z | зе /zɛ/ | [z], [zʲ] | |
И и | И и | y | и /ɪ/ | [ɪ] | |
І і | І і | i | і /i/ | [i] | |
Ї ї | Ї ї | ji, ï | ї /ji/ | [ji] | |
Й й | Й й | j | йот /jɔt/, й /ɪj/ | [j] | |
К к | К к | k | ка /kɑ/ | [k] | |
Л л | Л л | l | ел /ɛl/ | [l], [lʲ] | |
М м | М м | m | ем /ɛm/ | [m] | |
Н н | Н н | n | ен /ɛn/ | [n], [nʲ] | |
О о | О о | o | о /ɔ/ | [ɔ] | |
П п | П п | p | пе /pɛ/ | [p] | |
Р р | Р р | r | ер /ɛr/ | [r], [rʲ] | |
С с | С с | s | ес /ɛs/ | [s], [sʲ] | |
Т т | Т т | t | те /tɛ/ | [t], [tʲ] | |
У у | У у | u | у /u/ | [u] | |
Ф ф | Ф ф | f | еф /ɛf/ | [f] | |
Х х | Х х | x, ch | ха /xɑ/ | [x] | |
Ц ц | Ц ц | c | це /ʦɛ/ | [ʦ], [ʦʲ] | |
Ч ч | Ч ч | č | че /ʧɛ/ | [ʧ] | |
Ш ш | Ш ш | š | ша /ʃɑ/ | [ʃ] | |
Щ щ | Щ щ | šč | ща /ʃʧɑ/ | [ʃʧ] | |
Ь ь | Ь ь | ′ | м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/ | [◌ʲ] | soft sign [3] |
Ю ю | Ю ю | ju | ю /ju/ | [ʲu], [ju] | |
Я я | Я я | ja | я /jɑ/ | [ʲɑ], [jɑ] | |
’ | апостроф /ɑˈpɔstrɔf/ | [j] | apostrofas [4] |
Taip pat, kaip skiriamasis ženklas, yra naudojamas apostrofas (pagal prasmę atitinkantis rusų kalbos kietinantįjį ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofas naudojamas ir minkštinamajam ženklui pažymėti (atitinkantis rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.
Gramatika
Morfologija
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Svarbiausios frazės
Lietuviškai | Ukrainietiškai Lotynų raštu |
---|---|
ukrainiečių kalba | українська мова ukrajis’ka mova |
lietuvių kalba | литовська мова lytovs’ka mova |
labas | привіт pryvit |
kaip laikaisi? | як справи? jak spravy? |
mano vardas … | мене звати mene zvaty … |
sudie | до побачення do pobačennja |
ačiū | дякую djakuju |
prašom | будь ласка bud' laska |
aš tave myliu | я тебе кохаю ja tebe kochaju |
Išnašos
- ↑ http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr
- ↑ http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/
Nuorodos
ukr
Duomenys apie kodu „ukr“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com- Didysis ukrainiečių kalbos aiškinamasis žodynas
- Ukrainiečių kalbos pamokos
|