Atėnai

Lauri gr. Αθήνα
Atėnų akropolis
Lauri 37°58′0″ š. pl. 23°43′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Atikos periferija
Nomas	Atėnų nomas
Meras	Nikitas Kaklamanis
Gyventojų (2007)	729 100
Plotas	38,964 km²
Tankumas (2007)	18 712 žm./km²
Pašto kodas	10x xx, 11x xx, 120 xx
Tinklalapis	www.cityofathens.gr
Vikiteka	Lauri
Kirčiavimas	Atė́nai

Atėnai – Graikijos sostinė ir didžiausias miestas. Atėnų vardas kilęs iš graikų deivės Atėnės. Atėnai garsūs demokratija, Olimpinėmis žaidynėmis ir filosofija. 729,1 tūkst. gyventojų (2007; su priemiesčiais – apie 4 mln.).

Miestas išsidėstęs didžiausioje Atikos lygumoje su Ilysos ir Kephisos upėmis. Iš trijų pusių miestą supa kalnų grandinės – Hymettos (1 026 m), Pentelikon (1 109 m) ir Parnes (1 413 m) bei Ägaleo (468 m). Iš ketvirtosios pusės prieš miestą atsiveria jūra, Sarono įlanka.

Miesto centre ant Adriano vartų užrašyta, kad čia prasideda Atėnai, senasis Tesėjo miestas. Ties šiais vartais, esančiais labai arti Akropolio, antikos laikais buvusi miesto riba. Jeigu šiandien atėniečiai norėtų šiuos vartus nukelti prie miesto ribos, tai jie atsidurtų mažiausiai už 15 mylių nuo šios vietos.

Turistai šį miestą laiko labai romantišku. Žavi jūra, žavūs kalnai – nepakeičiamas šio balto miesto fonas, ir žavūs antikinio amžiaus balto marmuro griuvėsiai.

Akropolis – buvusi senovės Atėnų tvirtovė, šventykla ir visuomeninio gyvenimo centras, iškilęs virš miesto ant didelės kalvos. Žodis „Akropolis“ reiškia aukštutinį ir įtvirtintą miestą. Akropolių būta ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o už jų uola, kurios viršūnėje yra antikinio pasaulio statiniai. Ši uola vadinasi Likabeto arba Vilkų kalva. Nuo šios kalvos viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į Atėnus ir Sarono įlanką. Netoliese yra ir Akropolio viršūnė su Panteonu. Šio kalno pirmojoje pakopoje yra vartai į Akropolį. Prie paties Akropolio yra daug šventyklų ir muziejų. Akropolio papėdėje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvėsiai. Antikos laikais čia buvo statomi Sofoklio, Euripido ir kitų dramaturgų veikalai. Už šio teatro griuvėsių yra olimpinis stadionas ir Jupiterio šventyklos liekanos.

Istorija

Atėnai – vienas seniausių miestų Europoje, savo istoriją skaičiuojantis nuo neolito. Graikų civilizacijos klestėjimo laikotarpiu I a. pr. m. e. Atėnai buvo svarbiausias graikų miestas. Daugelis šiuolaikinės Vakarų civilizacijos bruožų atsirado būtent senovės Atėnuose. Čia gimė pirmoji demokratija, olimpiniai žaidimai ir idealistinė filosofija. Patekę romėnų valdžion Atėnai iki vėlyvojo Romos imperija. Romos imperijos laikotarpio išliko klestinčiu miestu ir mokslo centru.

1458 m. miestas pateko turkų osmanų valdžiai. Partenoną turkai pavertė musulmonų mečete. 1687 m. Partenonas buvo stipriai apgadintas, jame sprogus parakui. Po Graikijos nepriklausomybės karo 1821–1833 Atėnai buvo išvaduoti iš turkų ir nuo to laiko tapo nepriklausomos Graikijos sostine.

Sportas

1896 m. Atėnuose vyko šiuolaikinės I vasaros olimpinės žaidynės, o 2004 m. – XXVIII vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas

• AÉK Athī́na
• PAE Aigáleō
• APO Akrátītos
• GS Apóllōn Smýrnīs
• PAE Athīnaïkós
• Ethnikós Astéras GAO
• Panathīnaïkós AÓ
• Paniṓnios GSS

Nuorodos

• Atėnų miesto oficiali svetainė (anglų, graikų k.)
• SOFATRAVEL apie Atėnus