Stasys Čenkus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
1946-1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> |
1946-1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> |
||
JAV apsigyveno 1951 m. Gyveno Niujorke, dirbo [[Federalinis tyrimų biuras | Federalinio tyrimų biuro]] ir [[Centrinė žvalgybos |
JAV apsigyveno 1951 m. Gyveno Niujorke, dirbo [[Federalinis tyrimų biuras | Federalinio tyrimų biuro]] ir [[Centrinė žvalgybos valdyba | Centrinės žvalgybos valdybos]] tarnautoju. <ref name="stankeras">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941-1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref> 1977 m. Čikagos žurnalistai iškėlė jo praeitį. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> |
||
Stasio Čenkaus anūkas yra teniso žaidėjas [[Vitas Gerulaitis]]. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> |
Stasio Čenkaus anūkas yra teniso žaidėjas [[Vitas Gerulaitis]]. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> |
||
04:14, 15 vasario 2014 versija
Stasys Čenkus (1901 m. - 1982 m., Niujorke) – Lietuvos policijos valdininkas, pulkininkas.
Biografija
Lietuvos Saugumo departamento Marijampolės apygardos viršininkas 1933–1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių - Vilniaus apygardos viršininkas 1939–1940 m. [1]
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasitraukė į nacių Vokietiją ir dirbo jos karinei žvalgybai, abverui. [1] 1941 m. balandžio mėn. kartu su Pranu Germantu ragino tuomet į Berlyną pabėgusi generolą Stasį Raštikį imtis vadovauti lietuviams ir tuo tikslu susitikti su dr.Greffe. Vėliau Pranas Germantas įsipareigojo gestapui sukurti lietuvišką nacionalsocialistų partijos filialą, o Stasys Čenkus buvo numatytas būti lietuviškųjų SS vadu. 1941 m. birželio 14 d. Stasys Čenkus žodžiu Kaziui Škirpai perdavė nacių Vokietijos vyriausybės ultimatumą, kuriuo įspėjo nesudaryti jokios Lietuvos vyriausybės nei iš Lietuvoje esančių lietuvių, nei iš Reiche atsidūrusių lietuvių politinių pabėgėlių. [2]
1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų Joną Dainauską, tuometinį aukščiausią Lietuvos laikinosios vyriausybės Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus. [3] Po voldemarininkų pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj Vytauto Reivyčio, kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Vėliau Stasys Čenkus buvo Lietuvių saugumo policijos skyriaus prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje viršininkas.
Voldemarininko Juozo Žlabio-Žengės prašymu išgelbėjo rašytoją Teofilį Tilvytį nuo sušaudymo Kauno forte. [4]
1943 m. rugpjūčio 27 d. savo raštu sėkmingai pagrindė Lietuviškojo saugumo policijos skyriaus svarbą, kad vokiečiai skyriaus neišardytų. Tvirtino, kad Lietuviškojo saugumo policija nuo seno turi gerą vardą ir sulaukia visuomenės paramos kovojant prieš bolševikus. [5]
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Sovietų Sąjunga jį už akių nuteisė mirti už karinius nusikaltimus. Liudytojai tvirtino, kad jisai dalyvavo sumušant žydus, juos išvežant į mirties stovyklas ir juos žudant. [6]
1946-1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai. [6]
JAV apsigyveno 1951 m. Gyveno Niujorke, dirbo Federalinio tyrimų biuro ir Centrinės žvalgybos valdybos tarnautoju. [1] 1977 m. Čikagos žurnalistai iškėlė jo praeitį. [6]
Stasio Čenkaus anūkas yra teniso žaidėjas Vitas Gerulaitis. [6]
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 217. ISBN 9986-757-17-7.
- ↑ „1941 m. birželio sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ „Augustinas Idzelis. Jono Dainausko bibliotekoje ir archyve – jo įdomaus gyvenimo atspindžiai. Draugas. Šeštadienio priedas. Balandžio 17 d. 2010 m.“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ „Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ „Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 „Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..