Stasys Čenkus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7: Eilutė 7:
1940 m. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą pasitraukė į [[Nacių Vokietija|nacių Vokietiją]] ir dirbo jos karinei žvalgybai, [[abveras|abverui]]. 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų [[Jonas Dainauskas|Joną Dainauską]], tuometinį aukščiausią [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus. Po [[voldemarininkai | voldemarininkų]] pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj [[Vytautas Reivytis|Vytauto Reivyčio]], kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Vėliau Stasys Čenkus buvo Lietuvių saugumo policijos skyriaus prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje viršininkas.
1940 m. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą pasitraukė į [[Nacių Vokietija|nacių Vokietiją]] ir dirbo jos karinei žvalgybai, [[abveras|abverui]]. 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų [[Jonas Dainauskas|Joną Dainauską]], tuometinį aukščiausią [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus. Po [[voldemarininkai | voldemarininkų]] pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj [[Vytautas Reivytis|Vytauto Reivyčio]], kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Vėliau Stasys Čenkus buvo Lietuvių saugumo policijos skyriaus prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje viršininkas.


Juozo Žlabio-Žengės prašymu išgelbėjo rašytoją Teofilį Tilvytį nuo sušaudymo Kauno forte. <ref name="tilvytis">{{cite web |url=http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/101-j/5471-jonas-jukaitis-praom-netrukdyti-ydi-mlynosios-alyvos-interviu-2009.html|title=Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009). |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
[[Voldemarininkai|Voldemarininko]] [[Juozas Žlabys-Žengė|Juozo Žlabio-Žengės]] prašymu išgelbėjo rašytoją [[Teofilis Tilvytis|Teofilį Tilvytį]] nuo sušaudymo Kauno forte. <ref name="tilvytis">{{cite web |url=http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/101-j/5471-jonas-jukaitis-praom-netrukdyti-ydi-mlynosios-alyvos-interviu-2009.html|title=Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009). |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>


1943 m. rugpjūčio 27 d. savo raštu sėkmingai pagrindė Lietuviškojo saugumo policijos skyriaus svarbą, kad vokiečiai jo neišardytų. Tvirtino, kad Lietuviškojo saugumo policija nuo seno turi gerą vardą ir sulaukia visuomenės paramos kovojant prieš bolševikus.
1943 m. rugpjūčio 27 d. savo raštu sėkmingai pagrindė Lietuviškojo saugumo policijos skyriaus svarbą, kad vokiečiai skyriaus neišardytų. Tvirtino, kad Lietuviškojo saugumo policija nuo seno turi gerą vardą ir sulaukia visuomenės paramos kovojant prieš bolševikus. <ref name="bubnys">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|title=Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944). |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>


1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Sovietų Sąjunga jį už akių nuteisė mirti už karinius nusikaltimus. Liudytojai tvirtino, kad jisai dalyvavo sumušant žydus, juos išvežant į mirties stovyklas ir juos žudant. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Sovietų Sąjunga jį už akių nuteisė mirti už karinius nusikaltimus. Liudytojai tvirtino, kad jisai dalyvavo sumušant žydus, juos išvežant į mirties stovyklas ir juos žudant. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>

03:41, 15 vasario 2014 versija

Stasys Čenkus (1901 m. - 1982 m., Niujorke) – Lietuvos policijos valdininkas, pulkininkas.

Biografija

Lietuvos Saugumo departamento Marijampolės apygardos viršininkas 1933–1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių - Vilniaus apygardos viršininkas 1939–1940 m.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasitraukė į nacių Vokietiją ir dirbo jos karinei žvalgybai, abverui. 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų Joną Dainauską, tuometinį aukščiausią Lietuvos laikinosios vyriausybės Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus. Po voldemarininkų pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj Vytauto Reivyčio, kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Vėliau Stasys Čenkus buvo Lietuvių saugumo policijos skyriaus prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje viršininkas.

Voldemarininko Juozo Žlabio-Žengės prašymu išgelbėjo rašytoją Teofilį Tilvytį nuo sušaudymo Kauno forte. [1]

1943 m. rugpjūčio 27 d. savo raštu sėkmingai pagrindė Lietuviškojo saugumo policijos skyriaus svarbą, kad vokiečiai skyriaus neišardytų. Tvirtino, kad Lietuviškojo saugumo policija nuo seno turi gerą vardą ir sulaukia visuomenės paramos kovojant prieš bolševikus. [2]

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Sovietų Sąjunga jį už akių nuteisė mirti už karinius nusikaltimus. Liudytojai tvirtino, kad jisai dalyvavo sumušant žydus, juos išvežant į mirties stovyklas ir juos žudant. [3]

1946-1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai. [3]

JAV apsigyveno 1951 m. Gyveno Niujorke, dirbo Federalinio tyrimų biuro ir Centrinės žvalgybos agentūros tarnautoju. 1977 m. Čikagos žurnalistai iškėlė jo praeitį. [3] [4]

Stasio Čenkaus anūkas yra teniso žaidėjas Vitas Gerulaitis. [3]

Nuorodos

Šaltiniai

  1. „Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
  2. „Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 „Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
  4. Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 217. ISBN 9986-757-17-7.