Bužumbūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:34, 5 vasario 2014 versija

Bužumbūra Bujumbura
Miesto panorama iš katedros

Bužumbūra 3°23′0″ p. pl. 29°22′0″ r. ilg. / 3.38333°š. pl. 29.36667°r. ilg. / 3.38333; 29.36667 (Bužumbūra)

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Burundis
Provincija	Bužumbūros merija

Gyventojų (2005)	330 504
Plotas	86,5 km²
Tankumas (2005)	3 821 žm./km²
Altitudė	774 m

Vikiteka	Bužumbūra

Bužumbūra (pranc. Bujumbura, iki 1962 m. Usumbura) – miestas vakarų Burundyje, prie šiaurės rytinio Tanganikos ežero kranto. Burundžio sostinė. 634,5 tūkst. gyventojų (2005). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su Kigoma ir Udžidžiu (Kigoma-Ujiji), Tanzanijos uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į Dar es Salamą. Bužumbūros regione auginama medvilnė, taip pat išvystyti amatai, žvejyba, alaus, kailių, cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir kavos apdirbimo fabrikai. 1960 m. čia įkurtas Burundžio universitetas.

Istorija

1871 m. gyvenvietę aplankė Deividas Livingstonas ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. 1923 m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo 1946 m. globojama teritorija), priskirtos Belgijai, administraciniu centru, o 1962 m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. 1993 m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (Melchior Ndadaye) prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo tutsių armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei hutų vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.

@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 == Istorija ==
-[[1871]] m. gyvenvietę aplankė [[Deividas Livingstonas]] ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. [[1923]] m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo [[1946]] m. globojama teritorija), priskirtos [[Belgija]]i, administraciniu centru, o [[1962]] m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. [[1993]] m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (''Melchior Ndadaye'') prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo [[tutsiai|tutsių]] armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei [[hutai|hutų]] vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.
+[[1871]] m. gyvenvietę aplankė [[Deividas Livingstonas]] ir [[Henris Mortonas Stenlis]]. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. [[1923]] m. miestas tapo [[Ruanda-Urundis|Ruandos-Urundžio]] mandatinės teritorijos (nuo [[1946]] m. globojama teritorija), priskirtos [[Belgija]]i, administraciniu centru, o [[1962]] m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. [[1993]] m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (''Melchior Ndadaye'') prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo [[tutsiai|tutsių]] armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei [[hutai|hutų]] vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.
 [[Kategorija:Sostinės]]