Narkotikai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.56.158.5 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
NORKOTIKAI VIKI PEDIJA HAHAHHAHAHA
Žymos: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas Vizualus redagavimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bayer Heroin bottle.jpg|thumb|right|Buteliukas su [[heroinas|heroinu]] (XIX a.)]]
[[Vaizdas:Bayer Heroin bottle.jpg|thumb|right|Buteliukas su [[heroinas|heroinu]] (XIX a.)]]
'''Narkotikai''' – cheminės medžiagos, kurios stimuliuoja, slopina arba kitaip modifikuoja (pvz., veikia haliucinogeniškai) [[CNS|centrinės nervų sistemos]] veikimą. Šių medžiagų naudojimas gali sukelti [[Narkomanija|narkomaniją]].
'''Narkotikai''' – cheminės medžiagos, kurios stimuliuoja, slopina arba kitaip modifikuoja (pvz., veikia haliucinogeniškai) [[CNS|centrinės nervų sistemos]] veikimą. Šių medžiagų naudojimas gali sukelti [[Narkomanija|narkomaniją]].
*

== Apibrėžimas ==

Šiuo metu priimta narkotikais vadinti medžiagas, atitinkančias tris kriterijus:
* '''medicininį''' - medžiaga, vaistai turi specifinį (stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.) poveikį centrinei nervų sistemai, dėl to gali būti naudojami nemedicininiais tikslais;
* '''socialinį''' - nemedicininis medžiagos naudojimas yra plataus masto ir turi socialinę reikšmę;
* '''teisinį''' - medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą.

Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ir keičia psichiką yra psichoaktyvios. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia aukščiausias psichines funkcijas ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis.

Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymu apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar [[legalizavimas]] mažai ką sako apie realią jos žalą organizmui ir yra prieštaringas dalykas. Tai, kad viena medžiaga uždrausta ([[kanapės]]) o kita – ne ([[alkoholis]]), yra kultūros dalykas – besikeičiantis.

Perkeltine prasme "narkotikais" vadinamas bet koks reiškinys, užsiėmimas, be kurio priklausomas nuo jo asmuo patiria fizinių ar psichologinių sunkumų (pvz., priklausymas nuo interneto, žaidimų, televizoriaus).

Svarbiausią įtaką teisinei narkotiko sąvokai turi „1961 m. Bendroji [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] konvencija“ [http://www.incb.org/pdf/e/conv/convention_1961_en.pdf] ir jos papildymas atliktas [[1971]] m. Visos konvenciją pasirašiusios valstybės, perkelia į savo įstatymus medžiagas esančias konvencijos sąrašuose su labai nežymiais pakeitimais, ir visos tame sąraše esančios medžiagos besąlygiškai vadinamos narkotikais, nes taip verčia tarptautinis susitarimas. Jei medžiaga, kuri medicininiu požiūriu yra narkotikas, yra atrasta po 1971 m., tos medžiagos kaip narkotiko įvardijimas teisiškai yra labai sunkus ir retai atliekamas. O jei narkotiko savybės yra plačiau ištiriamos ir paaiškėja, kad tai visgi nėra tokia pavojinga medžiaga, kaip manyta [[1961]] m., tai tokios medžiagos legalizavimas irgi labai kebli procedūra (pvz., [[kanapės]]).

Konvencijos tikslas buvo pažaboti narkotikų kontrabandą ir procesą, kai viena maža [[valstybė]], kurioje tos medžiagos gamyba legali, tampa vienintele ir pagrindine tiekėja visam pasauliui pogrindiniais keliais.

{{POV}}
{{cleanup|Stilius - publicistika}}

== Svaiginimuisi naudojamos medžiagos ==
[[svaigalai|Svaigalų]] vartojimas egzistuoja visose kultūrose, skiriasi tik medžiagos. Svaiginimasis kartais susijęs su
[[religija|religinių]] poreikių tenkinimu. <br />
Seniai žmonių vartojami svaigalai – [[alkoholinis gėrimas|alkoholis]]. Daugybė vietinių augalų ir grybų tinka svaiginimuisi, pvz., [[musmirė]], [[drignė]], [[kanapė]].
Europiečiai tik [[XVI amžius|XVI]] amžiuje pradėjo vartoti [[tabakas|tabake]] esantį [[nikotinas|nikotiną]], kurį daug anksčiau naudojo Amerikos [[indėnai]].

=== Opiatai ===
{{main|Opiatai}}
[[Vaizdas:Aguonos (laukas).jpg|right|200px]]
Žmogaus [[Endorfinai|endorfininę]] sistemą veikiantys junginiai, daugiausiai – [[Morfijus|morfijaus]] dariniai. Natūraliai randami [[Aguona|aguonose]]. Geriausiai žinomi – [[morfijus]], [[heroinas]], [[kodeinas]]. Medicinoje naudojami nuskausminimui, stipriam [[kosulys|kosuliui]] malšinti. Didelėmis dozėmis sukelia [[Euforija|euforiją]]. Piktnaudžiaujant šiais preparatais, išsivysto fiziologinis pripratimas, kaip manoma, susijęs su pokyčiais [[skausmas|skausmo]] jutimo bei [[kvėpavimo sistema|kvėpavimo sistemose]], taip pat – kraštutinai stiprus [[Euforija|euforijos]] poreikis. Poreikis pakartotiniam vartojimui bei [[abstinencijos sindromas]] gali atsirasti jau po 1-2 euforiją sukėlusių dozių. Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, manoma, kad gali būti susijęs su endorfinus skaidančių [[fermentas|fermentų]] blokavimu. [[Abstinencijos sindromas]] pasireiškia kraštutinai stipriais skausmais, kvėpavimo bei [[širdies veikla|širdies veiklos]] sutrikimais, gali tęstis kelias savaites ar ilgiau.

=== Kokaino grupė ===
[[Kokainas]] bei dar keli jam artimi junginiai sukelia trumpalaikę euforiją, [[nemiga|nemigą]], turi itin stiprų vietinį nuskausminantį poveikį. Dėl toksiškumo medicinoje beveik nenaudojami. Pripratimas (ypač prie [[Krekas|kreko]]) itin greitas, paprastai pakanka 1 dozės, tačiau trumpalaikis. Fiziologinis poveikis paremtas [[Acetilcholinas|acetilcholino]] imitavimu. [[Abstinencijos sindromas]] tęsiasi kelias dienas, pasireiškia stipriais skausmais, silpnumu, [[pykinimas|pykinimu]].

=== Haliucinogenai ===
{{main|haliucinogenai}}
Grupė medžiagų, sukeliančių [[haliucinacijos|haliucinacijas]]. Daugelis jų gali sukelti ilgalaikius [[psichikos sutrikimas|psichikos sutrikimus]] (pakartotines haliucinacijas, [[depresija]]s ir pan.).{{faktas}} Labiausiai žinomi haliucinogenai – [[LSD]], [[BZ (narkotikai)|BZ]], [[psilocibinas]]. Pradžioje tyrinėti, kaip specifinė [[cheminis ginklas|cheminio ginklo]] rūšis, vėliau – kaip [[psichoterapija|psichoterapijos]] priemonė ([[Stanislaw Groff]] darbai). [[senovės civilizacija|Senovės civilizacijos]] [[psilocibinas|psilocibino]] turinčius augalus plačiai vartojo religinėse apeigose. Tikėta, kad jų dėka galima pamatyti [[ateitis|ateitį]], praeitį, susisiekti su [[dvasia|dvasiomis]], įgyti [[telepatija|telepatijos]] galių, nukeliauti į kitus pasaulius ir panašiai. Tokių religinių grupių ir dabar yra tiek tarp išlikusių [[indėnas|indėnų]] tiek tarp naujųjų religijų. JAV įstatymai, net leidžia vartoti [[psilocibinas|psilocibiną]] indėnams religiniais tikslais. Šiuo metu dažniausiai naudojami, kaip nelegali svaiginimosi priemonė. Fiziologinis poveikis įvairus, paremtas acetilcholino, [[serotoninas|serotonino]] ir kitų [[Mediatorius (biochemija)|neuromediatorių]] imitavimu. Dauguma jų nesukelia [[fizinė priklausomybė|fiziologinės priklausomybės]], todėl neturi abstinencijos sindromo. Tačiau jie gali sukelti [[psichologinė priklausomybė|psichologinę priklausomybę]].

=== Kanabinoidai ===
Įvairūs (dažniausiai – natūralios kilmės) kanabinolio dariniai, visų pirma – [[tetrahidrokanabinolis]]. Randami [[Kanapė|kanapėse]]. Vartojami rūkant kanapės augalo dalis, dervą [[hašišas|hašišą]], valgant ar geriant [[THC]] prisotintus patiekalus ar gėrimus ir pan. Kelis dešimtmečius vyksta kanabinoidų tyrimai medicinoje, manoma, kad jie gali būti panaudoti, kaip psichotropiniai, nuskausminantys ir [[vėmimas|vėmimą]] stabdantys preparatai. Kai kuriose šalyse [[Kanapė|kanapių]] vartojimas medicinos tikslais yra legalus, o iš [[:en:Medical cannabis|kanapių gaminami preparatai]], arba pačios kanapės yra naudojamos kaip nuskausminantys vaistai. [[:en:Legality_of_cannabis_by_country|Dalyje šalių]] kanapės yra dalinai legalizuotos (pvz., [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]), [[:en:Legality_of_cannabis_by_country|kai kuriose kitose šalyse]] jų vartojimas formaliai draudžiamas, bet faktiškai nepersekiojamas (pvz., [[Danija]], [[Anglija]], [[Ispanija]]). Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, yra kelios poveikio teorijos. Fiziologiškai kanabinoidai euforijos nesukelia, abstinencijos sindromo nebūna. Mokslininkai ginčijasi dėl ilgalaikio kanabinoidų poveikio psichikai bei psichologinio pripratimo. Dažnai [[Kanapė|kanapės]] specialistų yra įvardijamos kaip [[:en:Gateway_drug_theory|narkotikai-vartai]], galintys privesti prie sunkesnių narkotikų vartojimo. Ši teorija yra dažna [[Kanapė|kanapių]] kriminalizavimo priežastis.

=== Kitos medžiagos ===
Svaiginimuisi, ypač – tarp [[paauglys|paauglių]], dažnai naudojamos kitos psichiką veikiančios medžiagos, pradedant laisvai parduodamais medicininiais ir veterinariniais preparatais ir baigiant [[buitinė chemija|buitinės chemijos]] medžiagomis, pvz., organiniais [[tirpiklis|tirpikliais]], kartais – ir pavojingomis gyvybei medžiagomis (pvz., [[Fosforas|fosforo]] organiniais junginiais, esančiais kai kuriuose [[pesticidas|pesticiduose]]).

== Kontroversija ==
Narkotikų poveikio [[sveikata]]i ir ypač [[Legalizavimas|legalizavimo]] klausimai yra labai prieštaringi. Daug [[dezinformacija|dezinformacijos]] skleidžia tiek legalizacijos šalininkai, tiek oponentai. Paprastai dezinformacija susijusi su poveikiu sveikatai: legalizavimo šalininkai linkę žalą „sumažinti“, kad galėtų naudoti kaip argumentą legalizavimo naudai. Oponentai – atvirkščiai, analogišku pagrindu žalą linkę „padidinti“. Šiuo metu ypač didelius debatus demokratinėse valstybėse sukelia [[Marihuana|marihuanos]] klausimas, kadangi egzistuoja daug jos įteisinimo šalininkų. Kol kas ji yra dekriminalizuota [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Kipras|Kipre]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Ekvadoras|Ekvadore]], [[Meksika|Meksikoje]], [[Peru]], kai kuriose šalyse ji [[:en:de-facto|de fakto]] dekriminalizuota, arba galioja tik [[:en:Legality_of_cannabis_by_country|daliniai apribojimai]]. Tačiau [[:en:Legality_of_cannabis_by_country|daugelyje pasaulio šalių]] [[Marihuana|marihuanos]] auginimas, turėjimas bei vartojimas yra draudžiamas.

Be to, [[Liberalizmas|liberalai]], ypač radikalūs, teigia, kad medžiagos kenksmingumas organizmui negali būti pagrindas jos uždraudimui: kiekvienas turi turėti teisę su savo organizmu elgtis kaip nori. Šios pozicijos kritikai teigia, kad stiprią priklausomybę sukeliantys narkotikai kenkia ne tik vartojusiam asmeniui, bet ir aplinkiniams. Negalintis gauti reikiamos dozės, priklausomybe sergantis žmogus dažniausiai būna pasiryžęs bet kam, net ir apiplėšimams, todėl kenkia [[visuomenė|visuomenei]], o pirmiausia – savo šeimai. Vėlgi, legalizavimo šalininkai nurodo, jog [[Alkoholis|alkoholiniai gėrimai]] yra legalūs, nors alkoholis neabejotinai sukelia stiprią priklausomybę, yra viena dažniausių [[Eismo įvykis|autoavarijų]] priežasčių, dažni [[Chuliganizmas|chuliganizmo]] išgėrus atvejai ir taip toliau.

Alkoholiniai gėrimai neilgam laikotarpiui buvo uždrausti [[JAV]], tačiau tai sukėlė [[Mafija|mafijos]] suklestėjimą. Narkotikų įteisinimo šalininkai naudoja tai kaip argumentą už įteisinimą, priešininkai nurodo, jog dėl įvairių priežasčių alkoholio šiuo atveju negalima lyginti su kitais narkotikais, įskaitant marihuaną. Statistiniai tyrimai [[Rusija|Rusijoje]] parodė, kad tuo metu, kai yra labiau ribojamas alkoholio produktų pardavimas ir vartojimas, labai sumažėja tiesiogiai su tuo nesusijusių mirčių: nuo plaučių uždegimo, autoavarijose bei nuo kai kurių ligų.

Bet kokie draudžiami narkotikai nuo XX a. pirmos pusės buvo vienas pagrindinių [[Organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamumo]] verslų.

== Taip pat skaitykite ==
*[[Prohibicija]]

== Nuorodos ==
{{commonscat|Drugs}}
* [http://erowid.org/ Portalas apie narkotines medžiagas] {{en-icon}}
* [http://prevencija.lt/ Konsultavimas narkomanijos klausimais] {{lt-icon}}


[[Kategorija:Narkotikai| ]]
[[Kategorija:Narkotikai| ]]

17:17, 22 sausio 2014 versija

Buteliukas su heroinu (XIX a.)

Narkotikai – cheminės medžiagos, kurios stimuliuoja, slopina arba kitaip modifikuoja (pvz., veikia haliucinogeniškai) centrinės nervų sistemos veikimą. Šių medžiagų naudojimas gali sukelti narkomaniją.