Berzgainių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Paminklas |
{{Paminklas |
||
|foto =Berzgainiu piliakalnio valstybes paminklo zenklo liekanos.jpg |
|||
|foto = |
|||
|plotis = |
|plotis = |
||
|fotoinfo =Berzgainių piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos |
|||
|fotoinfo = |
|||
|herb = |
|herb = |
||
|žeml = |
|žeml = |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
== Tyrimai == |
== Tyrimai == |
||
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1936]] m. atliko [[Petras Tarasenka]]. Aikštelės vakarinėje dalyje jis ištyrė 10 x 1 m dydžio perkasą. Rado 0,8 m storio kultūrinį sluoksnį, jame - lipdytos grublėtu, lygiu paviršiumi ir žiestos [[keramika|keramikos]], molinių verpstukų. [[1970]] m. tyrė [[Lietuvos istorijos institutas]], nuo piliakalnio į šiaurę ir šiaurės rytus aptikta apie 2 ha senovės gyvenvietės liekanų. Rasta [[geležis|geležies]] gargažių, gyvulių kaulų, lipdytos ir žiestos keramikos.<ref>{{VLE|III|120|[[Vytautas Daugudis]]|Berzgainių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. |
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1936]] m. atliko [[Petras Tarasenka]]. Aikštelės vakarinėje dalyje jis ištyrė 10 x 1 m dydžio perkasą. Rado 0,8 m storio kultūrinį sluoksnį, jame - lipdytos grublėtu, lygiu paviršiumi ir žiestos [[keramika|keramikos]], molinių verpstukų. [[1970]] m. tyrė [[Lietuvos istorijos institutas]], nuo piliakalnio į šiaurę ir šiaurės rytus aptikta apie 2 ha senovės gyvenvietės liekanų. Rasta [[geležis|geležies]] gargažių, gyvulių kaulų, lipdytos ir žiestos keramikos.<ref>{{VLE|III|120|[[Vytautas Daugudis]]|Berzgainių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. |
||
[[Vaizdas:Berzgainiu piliakalnis is siaures puses.jpg |center|800px| (Berzgainių piliakalnis iš šiaurės pusės]] |
|||
{{ltunavigacija|3 |
{{ltunavigacija|3 |
11:00, 19 sausio 2014 versija
Berzgainių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Ukmergės rajonas | ||
Seniūnija | Žemaitkiemio seniūnija | ||
Aukštis | 20 m | ||
Plotas | 43 x 25 | ||
Priešpilis | gyvenvietė | ||
Naudotas | I a.-XIII a. | ||
Žvalgytas | 1955 | ||
Tirtas | 1955 m. |
Berzgainių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (A1217K) ir gyvenvietė (A1217K2) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Berzgainių kaime, prie dviejų bevardžių upelių santakos. Berzgainių landšaftinis istorinis draustinis.
Piliakalnis
Pailgą kalvą juosia upelių slėnis, iš rytų - aukštuma. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota pietvakarių - šiaurės rytų kryptimi, 43 x 25 m dydžio. Jos šiaurės rytų krašte supilti 2 pylimai: pirmasis apie 25 m, antrasis - 110 m ilgio ir 3-3,5 m aukščio. Tarp jų iškastas 3,6 m gylio ir dugne 2 m pločio griovys. Piliakalnis datuojamas I a.-XIII a. [1] Spėjama piliakalnyje stovėjus vienai iš svarbiausių Mindaugo pilių.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1936 m. atliko Petras Tarasenka. Aikštelės vakarinėje dalyje jis ištyrė 10 x 1 m dydžio perkasą. Rado 0,8 m storio kultūrinį sluoksnį, jame - lipdytos grublėtu, lygiu paviršiumi ir žiestos keramikos, molinių verpstukų. 1970 m. tyrė Lietuvos istorijos institutas, nuo piliakalnio į šiaurę ir šiaurės rytus aptikta apie 2 ha senovės gyvenvietės liekanų. Rasta geležies gargažių, gyvulių kaulų, lipdytos ir žiestos keramikos.[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Antatilčių piliakalnis 5 km | Buteikių piliakalnis 18 km Vargulių piliakalnis 8 km |
Trakinių piliakalnis 14 km Perkalių piliakalnis 8,5 km |
|||||||||
Vaitkuškio piliakalnis 21 km Juodausių piliakalnis 14 km |
|
Krivitiškių piliakalnis 20 km Vališkių piliakalnis 4 km | |||||||||
Bartkūnų piliakalnis 20 km Pavydžių piliakalnis 17 km |
Pilionių piliakalnis 7 km Kiauklių piliakalnis 15 km |
Daubariškių piliakalnis 7,5 km Paželvių piliakalnis 6 km |
Šaltiniai
- ↑ Berzgainių piliakalnis su gyvenviete
- ↑ Vytautas Daugudis. Berzgainių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 120 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2, p. 40.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.