Abėcėlė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 78.60.53.49 (Aptarimas) darytas keitimas 4546273 vikifikuota |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Caslon-schriftmusterblatt.jpeg|thumb|250px]] |
[[Vaizdas:Caslon-schriftmusterblatt.jpeg|thumb|250px]] |
||
'''Abėcėlė''' arba '''alfabetas''' |
'''Abėcėlė''' arba '''alfabetas''' – [[rašto sistema|rašto sistemų]] rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai [[balsis|balsiams]] ir [[priebalsis|priebalsiams]] reikšti. |
||
⚫ | Skirtingai nuo piktografinių bei logografinių sistemų, kuriose ženklai žymi [[žodis|žodžius]] (pvz., ''galvijas'', ''gražus'', ''prastai''), abėcėlė yra [[fonografinis raštas|fonografinė]] sistema: ženklai reiškia garsus, iš kurių junginių susidaro žodžiai. Tačiau ji skiriasi nuo kitų fonografinių sistemų, – [[abugida|abugidų]], [[abdžadas|abdžadų]] ir skiemeninių raštų, – tuo, kad čia naudojami ženklai reiškia tik vieną [[fonema|fonemą]], ir didelis vaidmuo atitenka balsiams. |
||
Skirtingai nuo siknu pimpis |
|||
⚫ | |||
Pirmasis abėcėlinis raštas buvo [[graikų raštas]], išsivystęs iš [[finikiečių raštas|finikiečių rašto]], kuris panaudojo atskiras [[raidė|raides]] balsiams reikšti. Iš jo kilo tokios abėcėlės, kaip [[lotynų raštas]], [[koptų raštas]], [[armėnų raštas]], [[gruzinų raštas]], [[kirilica]] ir pan. |
Pirmasis abėcėlinis raštas buvo [[graikų raštas]], išsivystęs iš [[finikiečių raštas|finikiečių rašto]], kuris panaudojo atskiras [[raidė|raides]] balsiams reikšti. Iš jo kilo tokios abėcėlės, kaip [[lotynų raštas]], [[koptų raštas]], [[armėnų raštas]], [[gruzinų raštas]], [[kirilica]] ir pan. |
||
Plačiąja prasme terminas „abėcėlė“ gali apimti ir abdžadus, rečiau |
Plačiąja prasme terminas „abėcėlė“ gali apimti ir abdžadus, rečiau – abugidas. Abėcėlės rašto ženklas vadinamas [[raidė]]. |
||
== Etimologija == |
== Etimologija == |
||
Abėcėlės pavadinimas kilęs iš lietuviškos abėcėlės pirmųjų raidžių „a“, „b“ ir „c“ junginio, kuris sudarytas analogiškai tarptautiniam žodžiui '''alfabetas''', kuris yra pirmųjų dviejų [[graikų kalba|graikų]] abėcėlės raidžių junginys (Alfa |
Abėcėlės pavadinimas kilęs iš lietuviškos abėcėlės pirmųjų raidžių „a“, „b“ ir „c“ junginio, kuris sudarytas analogiškai tarptautiniam žodžiui '''alfabetas''', kuris yra pirmųjų dviejų [[graikų kalba|graikų]] abėcėlės raidžių junginys (Alfa – α, Beta – β). Tiesa, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad žodis ''alfabetas'' atsirado iš finikiečių pirmųjų raidžių – ''aleph'' ir ''bet''. |
||
== Eiliškumas == |
== Eiliškumas == |
||
Abėcėle taip pat neretai vadinama ir tvarka, kuria ženklai yra sutartinai išdėstomi, pavyzdžiui, sudarinėjant įvairius sąrašus ar žodynus. Lietuvių kalbos abėcėlė yra: |
Abėcėle taip pat neretai vadinama ir tvarka, kuria ženklai yra sutartinai išdėstomi, pavyzdžiui, sudarinėjant įvairius sąrašus ar žodynus. Lietuvių kalbos abėcėlė yra: |
||
<center>'''[[A]], |
<center>'''[[A]], [[Ą]], [[B]], [[C]], [[Č]], [[D]], [[E]], [[Ę]], [[Ė]], [[F]], [[G]], [[H]], [[I]], [[Į]], [[Y]], [[J]], [[K]], [[L]], [[M]], [[N]], [[O]], [[P]], [[R]], [[S]], [[Š]], [[T]], [[U]], [[Ų]], [[Ū]], [[V]], [[Z]] ir [[Ž]]'''</center> |
||
Lietuviški sąrašai bei žodynai yra sudaromi remiantis šia tvarka (t. y., prasideda žodžiais, prasidedančiais a raide, o baigiasi prasidedančiais ž; jei du žodžiai prasideda ta pačia raide, žiūrima į antrą raidę ir jos vietą abėcėlėje (pvz., žodis prasidedantis „ba“ bus pirmiau žodžio prasidedančio „be“), jei ir antros raidės vienodos |
Lietuviški sąrašai bei žodynai yra sudaromi remiantis šia tvarka (t. y., prasideda žodžiais, prasidedančiais a raide, o baigiasi prasidedančiais ž; jei du žodžiai prasideda ta pačia raide, žiūrima į antrą raidę ir jos vietą abėcėlėje (pvz., žodis prasidedantis „ba“ bus pirmiau žodžio prasidedančio „be“), jei ir antros raidės vienodos – žiūrima į trečią, ir taip toliau. Jei įrašyta sąvoka prasideda skaičiumi ar simboliu, dažnai ji yra rašoma prieš raidėmis prasidedančias sąvokas, o sąvokos prasidedančios mažesniu skaičiumi rašomos prieš tas, kurios prasideda didesniu skaičiumi). |
||
== Įvairių kalbų abėcėlės == |
== Įvairių kalbų abėcėlės == |
20:55, 15 sausio 2014 versija
Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Skirtingai nuo piktografinių bei logografinių sistemų, kuriose ženklai žymi žodžius (pvz., galvijas, gražus, prastai), abėcėlė yra fonografinė sistema: ženklai reiškia garsus, iš kurių junginių susidaro žodžiai. Tačiau ji skiriasi nuo kitų fonografinių sistemų, – abugidų, abdžadų ir skiemeninių raštų, – tuo, kad čia naudojami ženklai reiškia tik vieną fonemą, ir didelis vaidmuo atitenka balsiams.
Pirmasis abėcėlinis raštas buvo graikų raštas, išsivystęs iš finikiečių rašto, kuris panaudojo atskiras raides balsiams reikšti. Iš jo kilo tokios abėcėlės, kaip lotynų raštas, koptų raštas, armėnų raštas, gruzinų raštas, kirilica ir pan.
Plačiąja prasme terminas „abėcėlė“ gali apimti ir abdžadus, rečiau – abugidas. Abėcėlės rašto ženklas vadinamas raidė.
Etimologija
Abėcėlės pavadinimas kilęs iš lietuviškos abėcėlės pirmųjų raidžių „a“, „b“ ir „c“ junginio, kuris sudarytas analogiškai tarptautiniam žodžiui alfabetas, kuris yra pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių junginys (Alfa – α, Beta – β). Tiesa, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad žodis alfabetas atsirado iš finikiečių pirmųjų raidžių – aleph ir bet.
Eiliškumas
Abėcėle taip pat neretai vadinama ir tvarka, kuria ženklai yra sutartinai išdėstomi, pavyzdžiui, sudarinėjant įvairius sąrašus ar žodynus. Lietuvių kalbos abėcėlė yra:
Lietuviški sąrašai bei žodynai yra sudaromi remiantis šia tvarka (t. y., prasideda žodžiais, prasidedančiais a raide, o baigiasi prasidedančiais ž; jei du žodžiai prasideda ta pačia raide, žiūrima į antrą raidę ir jos vietą abėcėlėje (pvz., žodis prasidedantis „ba“ bus pirmiau žodžio prasidedančio „be“), jei ir antros raidės vienodos – žiūrima į trečią, ir taip toliau. Jei įrašyta sąvoka prasideda skaičiumi ar simboliu, dažnai ji yra rašoma prieš raidėmis prasidedančias sąvokas, o sąvokos prasidedančios mažesniu skaičiumi rašomos prieš tas, kurios prasideda didesniu skaičiumi).
Įvairių kalbų abėcėlės
Kirilicos abėcėlė: А, Б, В, Г, Ґ, Д, Е, Є, Ж, З, И, І, Ї, Й, К, Л, М, Н, О, П, Р, С, Т, У, Ф, Х, Ц, Ч, Ш, Щ, Ю, Я, Ъ, Ь, Ђ, Љ, Њ, Ћ, Џ
Graikų abėcėlė: A Β, Γ, Δ, Ε, Ζ, Η, Θ, Ι, Κ, Λ, Μ, Ν, Ξ, Ο, Π, Ρ, Σ, Τ, Υ, Φ, Χ, Ψ, Ω.
Lotynų abėcėlė: A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z.
Arabų abėcėlė (abdžadas): ﺍ, ﺏ, ﺕ, ﺙ, ﺝ, ﺡ, ﺥ, ﺩ, ﺫ, ﺭ, ﺯ, ﺱ, ﺵ, ﺹ, ﺽ, ﻁ, ﻅ, ﻉ, ﻍ, ﻑ, ﻕ, ﻙ, ﻝ, ﻡ, ﻥ, هـ ,ﻭ ,ﻱ
Nuorodos
|