Hemostazė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Kraujo krešėjimas“. Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Hemostazė - procesas apsaugantis organizmą nuo nukraujavimo, dėl mechaninio pažeidimo ar krešėjimo proceso sutrikimo. Hemostazę galima būtų suskirstyti į keturias pagrindines fazes: vazokonstrikcija, pirminio krešulio iš kraujo plokštelių susidarymas, galutinio krešulio iš fibrino polimerų ir kitų kraujo kūnelių susidarymas ir krešulio irimas, kad būtų atstatyta normali audino kraujotaka.

Pirminė hemostazė

Pirminė hemostazė - kraujavimo sustabdymas. Kraujavimą sustabdo iš trombocitų susidaręs kamštis. Šios kamščio susidarymą skatina keli veiksniai:

• Von Wilebrando faktorius (vWF): po pažeidimo iš audinių ir trombocitų išsiskyręs von Wilebrando faktorius prisijungia prie pažeisto endotelio. Trombocitai jungiasi su von Wilebrando faktoriumi. Ši sąveika skatina trombocitų degranuliaciją ir agregaciją.

• Kolagenas: pažeidus endotelį atsidengia pamatinė membrana sudaryta iš IV ir V kolageno. Jeigu pažeidimas yra gilesnis atsidengia kolagenas esantis po endoteliniam audinyje. Kolagenas skatina trombocitų agregaciją.

Po 3-5 minučių susidaręs trombocitų kamštis sustabdo kraujavimą.

Antrinė hemostazė

Antrinė hemostazė - kraujo krešėjimas. Į kraujotaką patekęs audinių faktorius sąveikauja su VIIa faktoriumi ir aktyvina X faktorių. Dėl kraujo veiksnių kaskados susidaręs fibrinas sustiprina trombocitų kamštį ir per 5-10 minučių visiškai sustabdo kraujavimą.

Fibrinolizė

Fibrinolizė - krešulio irimas. Tam, kad audinyje būtų atsatyta normali kraujotaka, per 48 - 72 val. su krauju kontaktuojanti krešulio dalis yra suardoma.