Anemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Paracetamol (aptarimas | indėlis)
Paracetamol (aptarimas | indėlis)
Eilutė 34: Eilutė 34:


== Priežastys ==
== Priežastys ==
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo.
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo. Neretai kasdienėje praktikoje egzistuoja ne viena, o kelios priežastys vienu metu, kas apsunkina anemijos diagnostiką. Žemiau pateikiamas skirstymas į grupes taip pat nėra absoliutus, daugeliu atvejų sąlyginis. Pavyzdžiui, [[talasemija|talasemijoms]] būdinga ir sutrikusi hemoglobino sintezė, ir padidėjęs eritrocitų suirimas, taigi, jas galima priskirti kelioms grupėms.


=== Santykinė anemija ===
=== Santykinė anemija ===
Eilutė 46: Eilutė 46:
* Sideroblastinė anemija: hemo sintezės sutrikimas dėl fermentų defektų
* Sideroblastinė anemija: hemo sintezės sutrikimas dėl fermentų defektų
* [[Vitaminas B12|Vitamino B12]] arba [[folinė rūgštis|folinės rūgšties]] trūkumas ([[megaloblastinė anemija]])
* [[Vitaminas B12|Vitamino B12]] arba [[folinė rūgštis|folinės rūgšties]] trūkumas ([[megaloblastinė anemija]])
* Lėtinių ligų sukeliama anemija ([[lėtinės ligos anemija]])

=== Kraujavimas ===
Anemija dėl eritrocitų netekimo esant kraujavimui ([[hemoraginė anemija]]). Šiuo atveju pagrindinė anemijos priežastis yra kraujo ir hemoglobino prardimas, esant lėtiniam, ilgiau trunkančiam kraujavimui atsiranda geležies trūkumas.

=== Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija ===
Tai didelė ligų grupė, kurių daugelis vienu ar kitu būdu sutrikdo [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] funkciją, dėl ko mažėja [[hemopoezė|kraujo gamyba]]. Šiai grupei galima priskirti ir [[megaloblastinė anemija|megaloblastinę anemiją]] (žr. hemoglobino sintezės sutrikimai). Kaulų čulpų funkcijos sutrikimo priežastys:
* Kaulų čiulpų funkcijos pažeidimas: [[vaistai|vaistų]] poveikis, po [[chemoterapija|chemoterapijos]]; [[aplastinė anemija]], [[jonizuojančioji spinduliuotė]]
* Kaulų čiulpų infiltracija dėl kitos ligos, dažniausiai [[vėžys (liga)|piktybinės]]: [[leukemija]], [[limfoma]], [[mielofibrozė]], [[karcinoma|karcinomos]] [[metastazė|metastazės]] kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpų audinys išstumiamas nenormalaus audinio, todėl nelieka vietos normaliam ląstelių dalijimuisi.
* Neefektyvi [[hemopoezė|kraujodara]]: [[mielodisplastiniai sindromai]], [[mielodisplastinės/mieloproliferacinės ligos]]. Kraujo ląstelės gaminamos, mikroskopiškai stebimas padidėjęs ląstelių skaičius kaulų čiulpuose, tačiau ši kraujodara neefektyvi, kadangi ląstelės nėra pilnavertės ir negali normaliai funkcionuoti.
* Sumažėjusi kraujo gamybos stimuliacija: [[inkstų ligos]], [[endokrininės ligos]], kitų lėtinių ligų sukeliama anemija ([[lėtinės ligos anemija]]). Šiais atvejais paprastai sumažėja [[eritropoetinas|eritropoetino]] arba kitų hormonų ar aktyvių medžiagų koncentracija, dėl ko sulėtėja kraujodara.
* Įgimtos kaulų čiulpų funkcijos sutrikimo priežastys: [[Fankoni anemija]], šeiminė aplastinė anemija, [[Diamond Blackfan anemija]]
* Įgyta [[izoliuota aplastinė anemija]]


== Simptomai ==
== Simptomai ==

12:43, 10 sausio 2014 versija

Anemija

Mikroskopinis kraujo vaizdas sergant geležies stokos anemija. Matomi maži, blankūs eritrocitai, du normalūs neutrofiliniai granulocitai
ICD-10D50-D64
ICD-9280-285
LigųDB663


Mažakraujystė arba anemijahemoglobino kiekis kraujyje žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją, kas pasireiškia atitinkamais simptomais.

Klasifikacija

Pagal eritrocitų dydį

Pagal eritrocitų dydį anemija klasifikuojama į tris grupes:

  • Mikrocitinė anemija. Vidutinis eritrocitų tūris (angl. mean cell volume, MCV) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
  • Normocitinė anemija. MCV yra normalus (80-100 fl).
  • Makrocitinė anemija. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.

Pagal hemoglobino koncentraciją

Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite (angl. mean cell haemoglobine, MCH). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:

  • Hipochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas
  • Normochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus
  • Hiperchrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs

Pagal kraujodaros aktyvumą

Pagal kaulų čiulpų reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes:

  • Hiporegeneracinė anemija, kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija
  • Normoregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
  • Hiperregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją

Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas retikulocitų produkcijos indeksu (RPI) (žr. straipsnį retikulocitai).

Priežastys

Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo. Neretai kasdienėje praktikoje egzistuoja ne viena, o kelios priežastys vienu metu, kas apsunkina anemijos diagnostiką. Žemiau pateikiamas skirstymas į grupes taip pat nėra absoliutus, daugeliu atvejų sąlyginis. Pavyzdžiui, talasemijoms būdinga ir sutrikusi hemoglobino sintezė, ir padidėjęs eritrocitų suirimas, taigi, jas galima priskirti kelioms grupėms.

Santykinė anemija

Šiai grupei priskiriamas hemoglobino koncentracijos sumažėjimas dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio arba per didelio skysčių kiekio. Dažniausios priežastys yra:

  • Nėštumas
  • Intraveninės skysčių infuzijos
  • Hiperproteinemija

Sutrikusi hemoglobino sintezė

Kraujavimas

Anemija dėl eritrocitų netekimo esant kraujavimui (hemoraginė anemija). Šiuo atveju pagrindinė anemijos priežastis yra kraujo ir hemoglobino prardimas, esant lėtiniam, ilgiau trunkančiam kraujavimui atsiranda geležies trūkumas.

Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija

Tai didelė ligų grupė, kurių daugelis vienu ar kitu būdu sutrikdo kaulų čiulpų funkciją, dėl ko mažėja kraujo gamyba. Šiai grupei galima priskirti ir megaloblastinę anemiją (žr. hemoglobino sintezės sutrikimai). Kaulų čulpų funkcijos sutrikimo priežastys:

Simptomai

Simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Dažniausias simptomassilpnumas ir nuovargis, kartais būna dusulys.

Diagnostika

Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik nustatomas hemoglobino lygis, raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus skirtingų anemijos priežasčių diagnozavimui. Vyrams hemoglobino lygis, nurodantis galimą anemiją, yra mažiau nei 13,0 g/dl, moterims 12,0 g/dl.


Šablonas:Link GA