Anemija

Anemija
Mikroskopinis kraujo vaizdas sergant geležies stokos anemija. Matomi maži, blankūs eritrocitai, du normalūs neutrofiliniai granulocitai
ICD-10	D50-D64
ICD-9	280-285
LigųDB	663

Mažakraujystė arba anemija – hemoglobino kiekis kraujyje žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją, kas pasireiškia atitinkamais simptomais.

Klasifikacija

Pagal eritrocitų dydį

Pagal eritrocitų dydį anemija klasifikuojama į tris grupes:

• Mikrocitinė anemija. Vidutinis eritrocitų tūris (angl. mean cell volume, MCV) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
• Normocitinė anemija. MCV yra normalus (80-100 fl).
• Makrocitinė anemija. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.

Pagal hemoglobino koncentraciją

Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite (angl. mean cell haemoglobine, MCH). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:

• Hipochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas
• Normochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus
• Hiperchrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs

Pagal kraujodaros aktyvumą

Pagal kaulų čiulpų reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes:

• Hiporegeneracinė anemija, kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija
• Normoregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
• Hiperregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją

Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas retikulocitų produkcijos indeksu (RPI) (žr. straipsnį retikulocitai).

Priežastys

Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo.

Santykinė anemija

Šiai grupei priskiriamas hemoglobino koncentracijos sumažėjimas dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio arba per didelio skysčių kiekio. Dažniausios priežastys yra:

• Nėštumas
• Intraveninės skysčių infuzijos
• Hiperproteinemija

Sutrikusi hemoglobino sintezė

• Dėl geležies trūkumo: padidėjusio praradimo, pablogėjusios rezorbcijos (geležies trūkumo anemija)
• Sideroblastinė anemija: hemo sintezės sutrikimas dėl fermentų defektų
• Vitamino B12 arba folinės rūgšties trūkumas

Simptomai

Simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Dažniausias simptomas – silpnumas ir nuovargis, kartais būna dusulys.

Diagnostika

Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik nustatomas hemoglobino lygis, raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus skirtingų anemijos priežasčių diagnozavimui. Vyrams hemoglobino lygis, nurodantis galimą anemiją, yra mažiau nei 13,0 g/dl, moterims 12,0 g/dl.

Šablonas:Link GA