Rolf Maximilian Sievert: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 32: Eilutė 32:
}}
}}
'''Rolfas Maksimilianas Sivertas''' ({{sv|Rolf Maximilian Sievert}}; [[1896]] m. [[gegužės 6]] d.–[[1966]] m. [[spalio 3]] d.) – [[švedai|švedų]] fizikas, tyręs [[radiacija|radiacijos]] poveikį biologiniams organizmams, vienas iš radiobiologijos pradininkų.
'''Rolfas Maksimilianas Sivertas''' ({{sv|Rolf Maximilian Sievert}}; [[1896]] m. [[gegužės 6]] d.–[[1966]] m. [[spalio 3]] d.) – [[švedai|švedų]] fizikas, tyręs [[radiacija|radiacijos]] poveikį biologiniams organizmams, vienas iš radiobiologijos pradininkų.


Mokslininko garbei jo vardu [[1979]] m. pavadintas išvestinis [[SI (sistema)|SI sistemos]] matavimo vienetas [[sivertas]], kuriuo matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo [[lygiavertė dozė]] – kokiu [[radiacija|radiacijos]] kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas. Be to, neoficialiai jo vardu vadinamas Radiacinės saugos medalis (Siverto medalis), kas keturi metai įteikiamas [[Karališkoji Švedijos mokslų akademija|Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje]].
Mokslininko garbei jo vardu [[1979]] m. pavadintas išvestinis [[SI (sistema)|SI sistemos]] matavimo vienetas [[sivertas]], kuriuo matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo [[lygiavertė dozė]] – kokiu [[radiacija|radiacijos]] kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas. Be to, neoficialiai jo vardu vadinamas Radiacinės saugos medalis (Siverto medalis), kas keturi metai įteikiamas [[Karališkoji Švedijos mokslų akademija|Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje]].


== Biografija ==
== Biografija ==


R.M. Sivertas gimė Stokholme verslininko šeimoje. Baigęs mokyklą [[1914]] m. tęsė mokslą Karolinos institute (''Karolinska Institutet'') ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, [[1919]] m. įgijo magistro laipsnį [[Upsalos universitetas|Upsalos universitete]]. [[1932]] m. jam suteiktas daktaro vardas, pradėjo eiti profesoriaus pareigas Stokholmo universitete. [[1924]]–[[1937]] m. vadovavo ''Radiumhemmet'' fizikos laboratorijai. 1937 m. tapo vadovu Karolinos instituto radiacinės fizikos fakultete, [[1941]] m. – profesoriumi.
R.M. Sivertas gimė Stokholme verslininko šeimoje. Baigęs mokyklą [[1914]] m. tęsė mokslą Karolinos institute (''Karolinska Institutet'') ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, [[1919]] m. įgijo magistro laipsnį [[Upsalos universitetas|Upsalos universitete]]. [[1932]] m. jam suteiktas daktaro vardas, pradėjo eiti profesoriaus pareigas Stokholmo universitete. [[1924]]–[[1937]] m. vadovavo ''Radiumhemmet'' fizikos laboratorijai. 1937 m. tapo vadovu Karolinos instituto radiacinės fizikos fakultete, [[1941]] m. – profesoriumi.


Išėjęs į užtarnautą poilsį iki pat mirties tęsė aktyvią veiklą savo mėgiamose radiacijos dozių matavimo ir radiacinės saugos srityse.
Išėjęs į užtarnautą poilsį iki pat mirties tęsė aktyvią veiklą savo mėgiamose radiacijos dozių matavimo ir radiacinės saugos srityse.
Eilutė 44: Eilutė 44:
== Mokslinė veikla ==
== Mokslinė veikla ==


[[1919]] m. R.M. Sivertas pradėjo bendradarbiauti su radiologais, siekdamas spręsti fizikines problemas, susijusias su radiacijos naudojimu medicinoje. Jis tyrė jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui kasdieniame radiologų darbe, natūralaus radiacinio fono įtaką. Jo vadovaujama ''Radiumhemmet'' fizikos laboratorija, kurią pats kūrė ir finansavo, tapo lydere pasaulyje radiacinės fizikos srityje. [[1938]] m. laboratorija persikėlė į Karolinos ligoninę ir tapo Radiacinės fizikos skyriumi.
[[1919]] m. R.M. Sivertas pradėjo bendradarbiauti su radiologais, siekdamas spręsti fizikines problemas, susijusias su radiacijos naudojimu medicinoje. Jis tyrė jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui kasdieniame radiologų darbe, natūralaus radiacinio fono įtaką. Jo vadovaujama ''Radiumhemmet'' fizikos laboratorija, kurią pats kūrė ir finansavo, tapo lydere pasaulyje radiacinės fizikos srityje. [[1938]] m. laboratorija persikėlė į Karolinos ligoninę ir tapo Radiacinės fizikos skyriumi.


Iki [[1920]]–ųjų metų gydymo įstaigose nebuvo standartizuotos pacientų apšvitos dozės. [[1925]] m. R.M. Sivertas įkūrė įstaigą, atsakingą už radiacijos naudojimo kontrolę visose šalies klinikose. Ilgainiui kontrolės programa plėtėsi, apimdama radiacijos taikymą visose srityse, tiek medicinoje, tiek pramonėje. R.M. Siverto iniciatyva [[1941]] m. Švedijoje buvo priimtas radiacinės saugos įstatymas.
Iki [[1920]]-ųjų metų gydymo įstaigose nebuvo standartizuotos pacientų apšvitos dozės. [[1925]] m. R.M. Sivertas įkūrė įstaigą, atsakingą už radiacijos naudojimo kontrolę visose šalies klinikose. Ilgainiui kontrolės programa plėtėsi, apimdama radiacijos taikymą visose srityse, tiek medicinoje, tiek pramonėje. R.M. Siverto iniciatyva [[1941]] m. Švedijoje buvo priimtas radiacinės saugos įstatymas.


1920-[[1940]] m. R.M. Sivertas daug nusipelnė klinikinės fizikos srityje. Jis sukūrė metodiką, kaip apskaičiuoti vėžinių navikų absorbuotą dozę, įdiegė naujus prietaisus matuoti pacientų apšvitai, tarp kurių – visame pasaulyje žinoma Siverto kamera.
1920–[[1940]] m. R.M. Sivertas daug nusipelnė klinikinės fizikos srityje. Jis sukūrė metodiką, kaip apskaičiuoti vėžinių navikų absorbuotą dozę, įdiegė naujus prietaisus matuoti pacientų apšvitai, tarp kurių – visame pasaulyje žinoma Siverto kamera.


[[1964]] m. įkūrė Tarptautinę radiacinės saugos asociaciją (''International Radiation Protection Association'').
[[1964]] m. įkūrė Tarptautinę radiacinės saugos asociaciją (''International Radiation Protection Association'').


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

21:10, 5 sausio 2014 versija

Rolfas Maksimilianas Sivertas
šved. Rolf Maximilian Sievert
R.M. Sivertas
Gimė 1896 m. gegužės 6 d.
Stokholmas, Švedija Švedija
Mirė 1966 m. spalio 3 d. (70 metų)
Stokholmas, Švedija Švedija
Veikla švedų mokslininkas
Sritis fizika, radiobiologija
Žinomas (-a) už siverto matavimo vienetas
Vikiteka Rolf Maximilian Sievert

Rolfas Maksimilianas Sivertas (šved. Rolf Maximilian Sievert; 1896 m. gegužės 6 d.–1966 m. spalio 3 d.) – švedų fizikas, tyręs radiacijos poveikį biologiniams organizmams, vienas iš radiobiologijos pradininkų.

Mokslininko garbei jo vardu 1979 m. pavadintas išvestinis SI sistemos matavimo vienetas sivertas, kuriuo matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo lygiavertė dozė – kokiu radiacijos kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas. Be to, neoficialiai jo vardu vadinamas Radiacinės saugos medalis (Siverto medalis), kas keturi metai įteikiamas Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje.

Biografija

R.M. Sivertas gimė Stokholme verslininko šeimoje. Baigęs mokyklą 1914 m. tęsė mokslą Karolinos institute (Karolinska Institutet) ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, 1919 m. įgijo magistro laipsnį Upsalos universitete. 1932 m. jam suteiktas daktaro vardas, pradėjo eiti profesoriaus pareigas Stokholmo universitete. 19241937 m. vadovavo Radiumhemmet fizikos laboratorijai. 1937 m. tapo vadovu Karolinos instituto radiacinės fizikos fakultete, 1941 m. – profesoriumi.

Išėjęs į užtarnautą poilsį iki pat mirties tęsė aktyvią veiklą savo mėgiamose radiacijos dozių matavimo ir radiacinės saugos srityse.

Mokslinė veikla

1919 m. R.M. Sivertas pradėjo bendradarbiauti su radiologais, siekdamas spręsti fizikines problemas, susijusias su radiacijos naudojimu medicinoje. Jis tyrė jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui kasdieniame radiologų darbe, natūralaus radiacinio fono įtaką. Jo vadovaujama Radiumhemmet fizikos laboratorija, kurią pats kūrė ir finansavo, tapo lydere pasaulyje radiacinės fizikos srityje. 1938 m. laboratorija persikėlė į Karolinos ligoninę ir tapo Radiacinės fizikos skyriumi.

Iki 1920-ųjų metų gydymo įstaigose nebuvo standartizuotos pacientų apšvitos dozės. 1925 m. R.M. Sivertas įkūrė įstaigą, atsakingą už radiacijos naudojimo kontrolę visose šalies klinikose. Ilgainiui kontrolės programa plėtėsi, apimdama radiacijos taikymą visose srityse, tiek medicinoje, tiek pramonėje. R.M. Siverto iniciatyva 1941 m. Švedijoje buvo priimtas radiacinės saugos įstatymas.

1920–1940 m. R.M. Sivertas daug nusipelnė klinikinės fizikos srityje. Jis sukūrė metodiką, kaip apskaičiuoti vėžinių navikų absorbuotą dozę, įdiegė naujus prietaisus matuoti pacientų apšvitai, tarp kurių – visame pasaulyje žinoma Siverto kamera.

1964 m. įkūrė Tarptautinę radiacinės saugos asociaciją (International Radiation Protection Association).

Nuorodos