Ernest Hemingway: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
|nuotrauka = Ernest_Hemingway_1923_passport_photo.jpg
|nuotrauka = Ernest_Hemingway_1923_passport_photo.jpg
|gimė ={{Gimė|1899|7|21}}<br />[[Ouk Parkas (Ilinojus)|Ouk Parkas]], [[JAV]]
|gimė ={{Gimė|1899|7|21}}<br />[[Ouk Parkas (Ilinojus)|Ouk Parkas]], [[JAV]]
|mirė ={{Mirties data|1961|7|2|1899|7|21|}}<br />Ketchum, Idaho, [[JAV]]
|mirė ={{Mirties data|1961|7|2|1899|7|21|}}<br />Ketchum, [[Aidahas]], [[JAV]]
|žymiausi_darbai=„Atsisveikinimas su ginklais“, ''„Senis ir jūra“''
|žymiausi_darbai=„Atsisveikinimas su ginklais“, „Senis ir jūra“
|parašas = Ernest Hemingway Signature.svg
|parašas = Ernest Hemingway Signature.svg
}}
}}


'''Ernest Miller Hemingway''' (''Ernestas Mileris Hemingvėjus'' arba ''Ernestas Hemingvėjus'', [[1899]] m. [[liepos 21]] d. – [[1961]] m. [[liepos 2]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas.
'''Ernestas Mileris Hemingvėjus''' (''Ernest Miller Hemingway'', [[1899]] m. [[liepos 21]] d. – [[1961]] m. [[liepos 2]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas.


Dauguma jo kūrinių laikomi klasikiniais Amerikiečių literatūros kanone. [[1954]] m. gavo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]] už [[apysaka|apysaką]] „[[Senis ir jūra]]“. Po septynerių metų [[1961]] m. rašytojas nusižudė.
Dauguma jo kūrinių laikomi klasikiniais amerikiečių literatūros kanone. [[1954]] m. gavo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]] už [[apysaka|apysaką]] „[[Senis ir jūra]]“. Po septynerių metų [[1961]] m. rašytojas nusižudė.


[[Vaizdas:Ernest Hemingway 1950.jpg|thumb|250px|Ernestas Hemingvėjus, 1950]]
[[Vaizdas:Ernest Hemingway 1950.jpg|thumb|250px|Ernestas Hemingvėjus, 1950 m.]]


== Biografija ==
== Biografija ==
E. Hemingvėjus gimė nedideliame [[Ouk Parkas (Ilinojus)|Ouk Parko]] ([[Anglų kalba|angl.]] ''Oak Park'') [[Priemiestis|priemiestyje]], esančiame prie [[Čikaga|Čikagos]]. Jo tėvas buvo gydytojas, motina muzikos mokytoja. Tėvas, aistringas medžiotojas, dažnai pasiimdavo mažąjį Ernestą į mišką, mokė stebėti gamtą, žvėris, paukščius, supažindino su [[indėnai|indėnų]] gyvenimu, jų buitimi. Būsimasis rašytojas pamėgo medžioklę visam gyvenimui ir buvo dėkingas tėvui, padėjusiam pajusti savotišką jos žavesį. Hemingvėjus mokėsi vietinėje vidurinėje mokykloje, kur įgijo tvirtus gimtosios kalbos ir literatūros pagrindus. Baigęs vidurinę mokyklą, Hemingvėjus pradėjo dirbti Kanzas Sičio ({{En|Kansas City}}) laikraštyje „Star” ir per septynis mėnesius tapo gana geru žurnalistu. Devyniolikos metų jis įstojo savanoriu į [[Raudonasis kryžius|Raudonojo kryžiaus]] sanitarinį būrį. Dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. Nemažą gyvenimo patirtį rašytojas įgijo būdamas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dalyvis. Ilgai gyveno [[Paryžius|Paryžiuje]].
E. Hemingvėjus gimė nedideliame [[Ouk Parkas (Ilinojus)|Ouk Parko]] ({{en|Oak Park}}) [[Priemiestis|priemiestyje]], esančiame prie [[Čikaga|Čikagos]]. Jo tėvas buvo gydytojas, motina muzikos mokytoja. Tėvas, aistringas medžiotojas, dažnai pasiimdavo mažąjį Ernestą į mišką, mokė stebėti gamtą, žvėris, paukščius, supažindino su [[indėnai|indėnų]] gyvenimu, jų buitimi. Būsimasis rašytojas pamėgo medžioklę visam gyvenimui ir buvo dėkingas tėvui, padėjusiam pajusti savotišką jos žavesį. Hemingvėjus mokėsi vietinėje vidurinėje mokykloje, kur įgijo tvirtus gimtosios kalbos ir literatūros pagrindus. Baigęs vidurinę mokyklą, Hemingvėjus pradėjo dirbti [[Kanzas Sitis (Misūris)|Kanzas Sičio]] ({{En|Kansas City}}) laikraštyje „Star” ir per septynis mėnesius tapo gana geru žurnalistu. Devyniolikos metų jis įstojo savanoriu į [[Raudonasis kryžius|Raudonojo kryžiaus]] sanitarinį būrį. Dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. Nemažą gyvenimo patirtį rašytojas įgijo būdamas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dalyvis. Ilgai gyveno [[Paryžius|Paryžiuje]].


Po to keletą mėnesių praleido [[Mičiganas|Mičigane]] – žvejojo, skaitė ir rašė apsakymus, tačiau jie nebuvo išspausdinti jokiame laikraštyje. [[1920]] m. jis įsidarbino savaitraštyje „[[Toronto Star Weekly]]“ kaip apybraižininkas, tačiau metų gale persikėlė į Čikagą ir dirbo žurnalistu ir redaktoriumi. Ši vieta taip pat jo nesulaikė ilgesniam laikui. [[1921]] m. jis laivu atplaukė į Prancūziją ir keletą metų keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, kartais grįždavo į Paryžių. Per turtingą amerikiečių rašytoją [[:en:Gertrude Stein|Gertrūdą Štein]] jis susipažino su Europos atstovais. [[1923]] m. jį pagaliau aplankė literatūrinė sekmė. Kelionė į Pamploną sukėlė jo susižavėjimą [[Jaučiai|bulių]] kautynėmis. [[1928]] m. įkyrėjęs gyvenimas mieste paskatino jį su antrąja žmona Paulina Pfeifer, antrojo ir trečiojo sūnaus motina, persikelti į Ky Vestą ({{En|Key West}}), [[Florida|Floridoje]] ([[JAV]]). Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi [[Kuba|Kuboje]], Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu. Už novelę „[[Senis ir jūra]]“ ({{En|The Old Man and the Sea}}) jam [[1954]] m. buvo paskirta Nobelio premija. Dėl pašlijusios sveikatos ir depresijų [[1961]] m. Ernestas Hemingvėjus nusižudė.
Po to keletą mėnesių praleido [[Mičiganas|Mičigane]] – žvejojo, skaitė ir rašė apsakymus, tačiau jie nebuvo išspausdinti jokiame laikraštyje. [[1920]] m. jis įsidarbino savaitraštyje „[[Toronto Star Weekly]]“ kaip apybraižininkas, tačiau metų gale persikėlė į Čikagą ir dirbo žurnalistu ir redaktoriumi. Ši vieta taip pat jo nesulaikė ilgesniam laikui. [[1921]] m. jis laivu atplaukė į Prancūziją ir keletą metų keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, kartais grįždavo į Paryžių. Per turtingą amerikiečių rašytoją [[Gertrude Stein|Gertrūdą Štein]] jis susipažino su Europos atstovais. [[1923]] m. jį pagaliau aplankė literatūrinė sėkmė. Kelionė į [[Pamplona|Pamploną]] sukėlė jo susižavėjimą [[Jaučiai|bulių]] kautynėmis. [[1928]] m. įkyrėjęs gyvenimas mieste paskatino jį su antrąja žmona Paulina Pfeifer, antrojo ir trečiojo sūnaus motina, persikelti į Ky Vestą ({{En|Key West}}), [[Florida|Floridoje]] ([[JAV]]). Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi [[Kuba|Kuboje]], Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu. Už novelę „[[Senis ir jūra]]“ ({{En|The Old Man and the Sea}}) jam [[1954]] m. buvo paskirta Nobelio premija. Dėl pašlijusios sveikatos ir depresijų [[1961]] m. Ernestas Hemingvėjus nusižudė.


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Ernestas Hemingvėjus – žymus [[XX amžius|XX]] amžiaus romanistas ir [[novelė|novelistas]]. Į literatūrą ateina kaip vienas žymiausių vadinamosios „prarastosios kartos“ atstovų. Savitas jo [[proza|prozos]] stilius. E. Hemingvėjus rašo objektyviai ir glaustai, jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta. Rašytojas sukūrė ir savitą herojų, kurio svarbiausia ypatybė – santūrumas ir vidinis disciplinuotumas. Kūriniuose atsispindi antimilitarizmas („Atsisveikinimas su ginklais“), kova prieš [[fašizmas|fašizmą]] („Kam skambina varpai“).
Ernestas Hemingvėjus – žymus [[XX amžius|XX]] amžiaus romanistas ir [[novelė|novelistas]]. Į literatūrą atėjo kaip vienas žymiausių vadinamosios „prarastosios kartos“ atstovų. Savitas jo [[proza|prozos]] stilius. E. Hemingvėjus rašė objektyviai ir glaustai, jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta. Rašytojas sukūrė ir savitą herojų, kurio svarbiausia ypatybė – santūrumas ir vidinis disciplinuotumas. Kūriniuose atsispindi antimilitarizmas („Atsisveikinimas su ginklais“), kova prieš [[fašizmas|fašizmą]] („Kam skambina varpai“).


== Kūriniai ==
== Kūriniai ==
Eilutė 26: Eilutė 26:
=== [[Romanas|Romanai]] ===
=== [[Romanas|Romanai]] ===
* ([[1925]]) „Pavasario liūtis“
* ([[1925]]) „Pavasario liūtis“
* ([[1926]]) „Fiesta (Saulė taipgi teka)“
* ([[1926]]) „Fiesta (Saulė taip gi teka)“
* ([[1929]]) „Atsisveikinimas su ginklais”
* ([[1929]]) „Atsisveikinimas su ginklais”
* ([[1937]]) „Turėti ir neturėti“
* ([[1937]]) „Turėti ir neturėti“
Eilutė 44: Eilutė 44:


=== Trumpos istorijos ===
=== Trumpos istorijos ===
{{wikiquote}}

{{Commons|Category:Ernest Hemingway}}

(nepilnas sąrašas)
(nepilnas sąrašas)
* ([[1925]]) „Mūsų laikais”
* ([[1925]]) „Mūsų laikais”
Eilutė 53: Eilutė 49:


== Lietuviški leidimai ==
== Lietuviški leidimai ==
{{wikiquote}}

{{Commons|Category:Ernest Hemingway}}
* Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Vaga, 1971. – 255 p.
* Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Vaga, 1971. – 255 p.
* Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 253 p. – ISBN 9986-06-155-5
* Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 253 p. – ISBN 9986-06-155-5
Eilutė 82: Eilutė 79:
* Žalios Afrikos kalvos: apysaka; Turėti ir neturėti: romanas / vertė Romualdas Lankauskas, Gražina Zolubienė. – 2-aisis leidimas. Vilnius: Vaga, 1979. – 349 p.
* Žalios Afrikos kalvos: apysaka; Turėti ir neturėti: romanas / vertė Romualdas Lankauskas, Gražina Zolubienė. – 2-aisis leidimas. Vilnius: Vaga, 1979. – 349 p.
* Žaliosios Afrikos kalvos / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1964. – 190 p.
* Žaliosios Afrikos kalvos / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1964. – 190 p.





{{Nobelio literatūros premija}}
{{Nobelio literatūros premija}}
Eilutė 90: Eilutė 84:
{{Šalis-Biograf-stub|JAV|alt=JAV}}
{{Šalis-Biograf-stub|JAV|alt=JAV}}


{{DEFAULTSORT:Hemingway}}
{{DEFAULTSORT:Hemingway, Ernest}}
[[Kategorija:Nobelio literatūros premijos laureatai]]
[[Kategorija:Nobelio literatūros premijos laureatai]]
[[Kategorija:Novelistai]]
[[Kategorija:Novelistai]]

18:06, 22 gruodžio 2013 versija

Ernest Hemingway
Ernest Hemingway
Gimė 1899 m. liepos 21 d.
Ouk Parkas, JAV
Mirė 1961 m. liepos 2 d. (61 metai)
Ketchum, Aidahas, JAV
Žymiausi darbai „Atsisveikinimas su ginklais“, „Senis ir jūra“
Parašas

Ernestas Mileris Hemingvėjus (Ernest Miller Hemingway, 1899 m. liepos 21 d. – 1961 m. liepos 2 d.) – amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

Dauguma jo kūrinių laikomi klasikiniais amerikiečių literatūros kanone. 1954 m. gavo Nobelio literatūros premijąapysakąSenis ir jūra“. Po septynerių metų 1961 m. rašytojas nusižudė.

Ernestas Hemingvėjus, 1950 m.

Biografija

E. Hemingvėjus gimė nedideliame Ouk Parko (angl. Oak Park) priemiestyje, esančiame prie Čikagos. Jo tėvas buvo gydytojas, motina muzikos mokytoja. Tėvas, aistringas medžiotojas, dažnai pasiimdavo mažąjį Ernestą į mišką, mokė stebėti gamtą, žvėris, paukščius, supažindino su indėnų gyvenimu, jų buitimi. Būsimasis rašytojas pamėgo medžioklę visam gyvenimui ir buvo dėkingas tėvui, padėjusiam pajusti savotišką jos žavesį. Hemingvėjus mokėsi vietinėje vidurinėje mokykloje, kur įgijo tvirtus gimtosios kalbos ir literatūros pagrindus. Baigęs vidurinę mokyklą, Hemingvėjus pradėjo dirbti Kanzas Sičio (angl. Kansas City) laikraštyje „Star” ir per septynis mėnesius tapo gana geru žurnalistu. Devyniolikos metų jis įstojo savanoriu į Raudonojo kryžiaus sanitarinį būrį. Dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare. Nemažą gyvenimo patirtį rašytojas įgijo būdamas Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Ilgai gyveno Paryžiuje.

Po to keletą mėnesių praleido Mičigane – žvejojo, skaitė ir rašė apsakymus, tačiau jie nebuvo išspausdinti jokiame laikraštyje. 1920 m. jis įsidarbino savaitraštyje „Toronto Star Weekly“ kaip apybraižininkas, tačiau metų gale persikėlė į Čikagą ir dirbo žurnalistu ir redaktoriumi. Ši vieta taip pat jo nesulaikė ilgesniam laikui. 1921 m. jis laivu atplaukė į Prancūziją ir keletą metų keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, kartais grįždavo į Paryžių. Per turtingą amerikiečių rašytoją Gertrūdą Štein jis susipažino su Europos atstovais. 1923 m. jį pagaliau aplankė literatūrinė sėkmė. Kelionė į Pamploną sukėlė jo susižavėjimą bulių kautynėmis. 1928 m. įkyrėjęs gyvenimas mieste paskatino jį su antrąja žmona Paulina Pfeifer, antrojo ir trečiojo sūnaus motina, persikelti į Ky Vestą (angl. Key West), Floridoje (JAV). Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi Kuboje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu. Už novelę „Senis ir jūra“ (angl. The Old Man and the Sea) jam 1954 m. buvo paskirta Nobelio premija. Dėl pašlijusios sveikatos ir depresijų 1961 m. Ernestas Hemingvėjus nusižudė.

Kūryba

Ernestas Hemingvėjus – žymus XX amžiaus romanistas ir novelistas. Į literatūrą atėjo kaip vienas žymiausių vadinamosios „prarastosios kartos“ atstovų. Savitas jo prozos stilius. E. Hemingvėjus rašė objektyviai ir glaustai, jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta. Rašytojas sukūrė ir savitą herojų, kurio svarbiausia ypatybė – santūrumas ir vidinis disciplinuotumas. Kūriniuose atsispindi antimilitarizmas („Atsisveikinimas su ginklais“), kova prieš fašizmą („Kam skambina varpai“).

Kūriniai

Romanai

  • (1925) „Pavasario liūtis“
  • (1926) „Fiesta (Saulė taip gi teka)“
  • (1929) „Atsisveikinimas su ginklais”
  • (1937) „Turėti ir neturėti“
  • (1940) „Kam skambina varpai”
  • (1950) „Anapus upės, medžių ūksmėje“
  • (1952) „Senis ir jūra
  • (1962) „Jaunuolio nuotykiai“
  • (1970) „Salos vandenyne“
  • (1986) „Edeno sodas“
  • (1999) „Tikra iš pirmo žvilgsnio“

Negrožinė literatūra

  • (1932) „Mirtis per popietę“
  • (1935) „Afrikos žaliosios kalvos“
  • (1960) „Pavojinga vasara“
  • (1965) „Kilimandžaro sniegynai“

Trumpos istorijos

(nepilnas sąrašas)

  • (1925) „Mūsų laikais”
  • (1933) „Nugalėtojas nieko negauna”

Lietuviški leidimai

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
  • Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Vaga, 1971. – 255 p.
  • Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 253 p. – ISBN 9986-06-155-5
  • Apsakymai. Kam skambina varpai (iš serijos Pasaulinės literatūros biblioteka): romanas / vertė P. Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1991. – 622 p. – ISBN 5-415-00740-7
  • Atsisveikinimas su ginklais: romanas / vertė G. Bekerytė ir R. Lankauskas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 361 p.
  • Atsisveikinimas su ginklais: romanas / vertė Gabrielė Bekerytė ir Romualdas Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1970. – 331 p.
  • Fiesta; Turėti ir neturėti: romanai / vertė P. Gasiulis, G. Zolubienė. – Vilnius: Valst. leidybos centras, 1993. – 249 p. – ISBN 9986-09-006-7
  • Fiesta: (ir pateka saulė): romanas / vertė P. Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1967. – 290 p.
  • Fiesta: (saulė taipgi teka…) (iš serijos Mokinio skaitiniai): romanas / parengė Agnė Iešmantaitė; vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 227 p. – ISBN 9986-06-151-2
  • Fiesta: (saulė taipgi teka…): romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 253 p. – ISBN 9986-06-150-4
  • Kam skambina varpai: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1972. – 573 p.
  • Kam skambina varpai: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1980. – 447 p.
  • Kam skambina varpai: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2007. – 556 p. ISBN – 978-9986-06-232-5
  • Kam skambina varpai (iš serijos Skaitymai): romanas / vertė Povilas Gasiulis. – 3-iasis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 685 p. – ISBN 9955-08-120-1
  • Kilimandžaro sniegynai: apsakymai / vertė A. Dantaitė. – Vilnius: Vaga, 1966. – 399 p.
  • Kilimandžaro sniegynai: apsakymai. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 237 p.
  • Pavojinga vasara: dokumentinė apysaka / vertė Evelina Gužauskytė. – Vilnius: Gamta, 1993. – 134 p.
  • Salos vandenyne: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1982. – 397 p.
  • Salos vandenyne: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 501 p. – ISBN 9986-06-170-9
  • Senis ir jūra: apysaka / vertė R. Lankausakas; Šventė, kuri visada su tavimi: romanas / vertė K. Miliūnienė. – Vilnius: Valst. leidybos centras, 1994. – 188 p. – ISBN 9986-09-034-2
  • Senis ir jūra: apysaka / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. 135 p.
  • Senis ir jūra: apysaka (iš serijos Klasika) / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Tyto alba, 2003. – 110 p. – ISBN 9986-16-314-5
  • Senis ir jūra: apysaka / parengė Agnė Iešmantaitė; vertė Jeronimas Brazaitis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 95 p. – ISBN 9986-06-130-X
  • Senis ir jūra: apysaka / parengė Agnė Iešmantaitė; vertė Jeronimas Brazaitis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 95 p. – ISBN 9986-06-130-X
  • Senis ir jūra: apysaka / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1967. – 103 p.
  • Turėti ir neturėti: romanas / vertė G. Zolubienė. – Vilnius: Vaga, 1968. – 247 p.
  • Turėti ir neturėti: romanas / vertė G. Zolubienė. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 203 p. – ISBN 9986-06-156-3
  • Žalios Afrikos kalvos: apysaka; Turėti ir neturėti: romanas / vertė Romualdas Lankauskas, Gražina Zolubienė. – 2-aisis leidimas. Vilnius: Vaga, 1979. – 349 p.
  • Žaliosios Afrikos kalvos / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1964. – 190 p.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA