Wolfgang Ernst Pauli: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 49: Eilutė 49:
* [http://nobelprize.org/physics/laureates/1945/pauli-bio.html Volfgango Paulio biografija Nobelio premijos tinklalapyje] {{en-icon}}
* [http://nobelprize.org/physics/laureates/1945/pauli-bio.html Volfgango Paulio biografija Nobelio premijos tinklalapyje] {{en-icon}}
* [http://cdsweb.cern.ch/collection/Pauli%20Archives Volfgangas Paulis CERN dokumentų archyve]
* [http://cdsweb.cern.ch/collection/Pauli%20Archives Volfgangas Paulis CERN dokumentų archyve]

{{Nobelio fizikos premija}}


[[Kategorija:Austrijos fizikai|Paulis]]
[[Kategorija:Austrijos fizikai|Paulis]]

13:53, 21 gruodžio 2013 versija

Volfgangas Ernstas Paulis
vok. Wolfgang Ernst Pauli
Gimė 1900 m. balandžio 25 d.
Viena
Mirė 1958 m. gruodžio 5 d. (58 metai)
Ciūrichas
Tėvas Wolfgang Joseph Pauli
Motina Berta Camilla Schütz
Veikla austrų fizikas teoretikas
Žinomas (-a) už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą.
Vikiteka Wolfgang Ernst Pauli

Volfgangas Ernstas Paulis (vok. Wolfgang Ernst Pauli, 1900 m. balandžio 25 d. – 1958 m. gruodžio 5 d.) – austrų fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą.

Biografija

Volfgangas Paulis gimė Vienoje, Wolfgang Joseph Pauli ir Berta Camilla Schütz šeimoje. Antrąjį vardą gavo savo krikštatėvio, fiziko Ernsto Macho, garbei. Lankė Döblinger gimnaziją Vienoje ir su pagyrimu ją baigė 1918 m. Praėjus dviem mėnesiams po baigimo paskelbė pirmąjį mokslinį darbą (apie Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją). Įstojo Liudviko Maksimiljano universitetą Miunchene ir, vadovaujamas Arnoldo Somerfeldo, 1921 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją kvantinės jonizuoto molekulinio vandenilio teorijos tema.

Nuo 1921 m. Göttingen universitete (Vengrija) dirbo Makso Borno asistentu, o kitus metus praleido Nilso Boro teorinės fizikos institute Kopenhagoje. 19231928 m., dėstydamas Hamburgo universitete intensyviai vystė kvantinės mechanikos teoriją: suformulavo draudimo principą ir nereliatyvistinio sukinio teriją.

1928 m. buvo paskirtas Ciūricho Federalinio technologijų instituto teorinės fizikos profesoriumi. 1931 m. apdovanotas Lorenco medaliu.

1938 m. Vokietijai prisijungus Austriją, Paulis gavo Vokietijos pilietybę, todėl 1940 m. persikėlė į JAV. Čia tapo Prinstono universiteto teorinės fizikos profesoriumi. Po Antro pasaulinio karo tapo natūralizuotu JAV piliečiu (1946 m.) ir netrukus grįžo į Ciūrichą, kur praleido likusį savo gyvenimą.

1945 m. už draudimo principą gavo Nobelio fizikos premiją, kuriai nominuotas buvo Alberto Einšteino. 1958 m. gavo Makso Planko medalį. Tais pačiais metais susirgo kasos vėžiu.

Paulis mirė Rotkreuz ligoninėje Ciuriche 1958 m. gruodžio 15 d.

Nuorodos