Kaljaris: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:30, 19 gruodžio 2013 versija

Kaljaris it. Cagliari

Miesto rotušė

Kaljaris 39°14′00″ š. pl. 09°03′00″ r. ilg. / 39.23333°š. pl. 9.05000°r. ilg. / 39.23333; 9.05000 (Kaljaris)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Sardinija
Provincija	Kaljario provincija

Meras	Massimo Zedda

Gyventojų (2010)	157 222
Plotas	85,45 km²
Tankumas (2010)	1 840 žm./km²

Pašto kodas	09100
Tel. kodas	070
Vikiteka	Kaljaris
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Saturninas

Kirčiavimas	Kãljaris (rom. Karãlai)

Kaljaris – uostamiestis Sardinijoje (Italija), provincijos centras. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, naftos, chemijos pramonė. Yra universitetas.

Istorija

Miestas buvo įkurtas finikiečių, VII a. pr. m. e., kaip Karalis. 238 m. pr. m. e. Sardinija atiteko Romos respublikai. Per pilietinį karą tarp Cezario ir Pompėjaus rėmė pastarąjį, o Karalio pavyzdžiu pasekė kiti Sardinijos miestai. Seksto Pompėjaus leitenantui Menui tik ęia jis sutiko pasipriešinimą, bet miestas pasidavė po trumpos apgulties.

Romos imperijos laikais Kaljaris buvo salos sostinė ir nors netapo kolonija, miesto gyventojai tapo Romos piliečiais. Krikščionybe mieste buvo nuo III a., o šimtmečio pabaigoje čia buvo vyskupas. IV a. vidury Kaljaryje vyskupu buvo Liuciferis Kaljarietis, kurio šventumas diskutuotinas. Žlugus Romos imperijai miestas su visa Sardinija atiteko vandalams, bet jis viduramžiais išlaikė svarbą.

XI a. Pizos respublika turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. 1718 m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.

Po Italijos suvienijimo miestas pradėjo augti. Daug gražių pastatų atsirado, kai meras buvo Ottone Bacaredda. Šis meras taip pat nuslopiną vieną pirmųjų darbininkų sukilimą XX a.

Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą 1943 m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.

Sportas

Futbolas

Mieste žaidžia Cagliari Calcio klubas. Čia 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Miestai partneriai

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
  |paveikslėlis = Cagliari rathaus .jpg
  |paveikslėlio tekstas = Miesto rotušė
- |herbas = Cagliari-Stemma.png
+ |herbas =
  |vėliava = Flag of Cagliari.svg
  |PL=39|PM=14|PS=00|IL=09|IM=03|IS=00
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 }}
-'''Kaljaris''' – uostamiestis [[Sardinija|Sardinijoje]] ([[Italija]]), provincijos centras. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, naftos, chemijos pramonė. Yra universitetas.
+'''Kaljaris''' – uostamiestis [[Sardinija|Sardinijoje]] ([[Italija]]), provincijos centras. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, naftos, chemijos pramonė. Yra universitetas.
 == Istorija ==
@@ Eilutė 31: / Eilutė 31: @@
 Romos imperijos laikais Kaljaris buvo salos sostinė ir nors netapo kolonija, miesto gyventojai tapo Romos piliečiais. Krikščionybe mieste buvo nuo III a., o šimtmečio pabaigoje čia buvo vyskupas. IV a. vidury Kaljaryje vyskupu buvo Liuciferis Kaljarietis, kurio šventumas diskutuotinas. Žlugus Romos imperijai miestas su visa Sardinija atiteko [[vandalai|vandalams]], bet jis viduramžiais išlaikė svarbą.
-XI a. [[Pizos respublika]] turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. [[1718]] m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.
+XI a. [[Pizos respublika]] turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. [[1718]] m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.
 Po Italijos suvienijimo miestas pradėjo augti. Daug gražių pastatų atsirado, kai meras buvo Ottone Bacaredda. Šis meras taip pat nuslopiną vieną pirmųjų darbininkų sukilimą XX a.
-Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą [[1943]] m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.
+Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą [[1943]] m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.
 == Sportas ==
 === Futbolas ===
-Mieste žaidžia [[Cagliari Calcio]] klubas. Čia [[1990]] m. vyko [[XIV pasaulio futbolo čempionatas]].
+Mieste žaidžia [[Cagliari Calcio]] klubas. Čia [[1990]] m. vyko [[XIV pasaulio futbolo čempionatas]].
 == Miestai partneriai ==