Hyjuma: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:02, 14 gruodžio 2013 versija

Hyjuma (est. Hiiumaa, šved. Dagö) – antra pagal dydį Estijai priklausanti sala. Plotas – 989 km². Nuo Estijos nutolusi 22 km. Sala yra Baltijos jūroje, Vakarų Estijos salyne, į šiaurę nuo Saremos. Priklauso Hiju apskričiai, kurioje be Hyjumos yra dar kelios nedidelės salelės. Vienintelis miestas – Kerdla. Pusė salos apaugusi mišku. Kitą teritorijos dalį sudaro pievos, pelkynai. Sekliuose šiaurės rytų pakrantės vandenyse vasara plaukiojama kanojomis ir baidarėmis, entuziastų laukia daugybė pėsčiųjų ir dviračių takų.

Sala priklauso Vakarų Estijos salynui. Aukščiausias taškas – 54 m.

Estijos švedų bendruomenė

Švedų naujakuriai Estijoje pirmą kartą buvo paminėti 1294 m. Haapsalu miesto įrašuose. Manoma, kad vakarinėje pakrantėje švedai apsigyveno XIII ir XIV a., siekdami užimti prekybos kelius. Nuo 1561 iki 1700 m. Švedija tiesiogiai valdė Estiją. XX a. pradžioje šalyje buvo apie 8000 švediškai kalbančių estų, kurių dauguma gyveno Vormsi saloje ir Haapsalu rajone. Estijos švedai buvo pripažinta gyventojų mažuma, turėjo savo periodinę spaudą ir aiškią kultūrinę ypatybę. Tačiau dauguma per Antrajį pasaulinį karą iš jų išvyko į Švediją, o Estijoje pasiliko apie 2000 švedų. Gyvenimas Sovietų Sąjungoje nebuvo palankus jų savitumui išsaugoti ir ši gyventojų mažuma iš esmės išnyko.

Galerija

Vikiteka: Hyjuma – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie Estiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Hellamaa panoraam.jpg|thumb|270px|Hyjumos salos peizažas]]
-'''Hyjuma''' ({{et|Hiiumaa}}, {{sv|Dagö}}) – antra pagal dydį [[Estija]]i priklausanti sala. Plotas – 989 km². Nuo Estijos nutolusi 22 km. Sala yra [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], Vakarų Estijos salyne, į šiaurę nuo [[Sarema|Saremos]]. Priklauso [[Hiju apskritis|Hiju apskričiai]], kurioje be Hyjumos yra dar kelios nedidelės salelės. Vienintelis miestas – [[Kerdla]]. Pusė salos apaugusi mišku. Kitą teritorijos dalį sudaro pievos, pelkynai. Sekliuose šiaurės rytų pakrantės vandenyse vasara plaukioja kanojomis ir baidarėmis, entuziastų laukia daugybė pėsčiųjų ir dviračių takų.
+'''Hyjuma''' ({{et|Hiiumaa}}, {{sv|Dagö}}) – antra pagal dydį [[Estija]]i priklausanti sala. Plotas – 989 km². Nuo Estijos nutolusi 22 km. Sala yra [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], Vakarų Estijos salyne, į šiaurę nuo [[Sarema|Saremos]]. Priklauso [[Hiju apskritis|Hiju apskričiai]], kurioje be Hyjumos yra dar kelios nedidelės salelės. Vienintelis miestas – [[Kerdla]]. Pusė salos apaugusi mišku. Kitą teritorijos dalį sudaro pievos, pelkynai. Sekliuose šiaurės rytų pakrantės vandenyse vasara plaukiojama [[kanoja|kanojomis]] ir [[baidarė]]mis, entuziastų laukia daugybė pėsčiųjų ir dviračių takų.
 Sala priklauso [[Vakarų Estijos salynas|Vakarų Estijos salynui]]. Aukščiausias taškas – 54 m.
 [[Vaizdas:Tahkuna.jpg|thumb|270px|Šiaurinės salos dalies kraštovaizdis]]
-==Estijos švedų bendruomenė ==
-[[Švedai|Švedų]] naujakuriai Estijoje pirmą kartą buvo paminėti [[1294]] m. [[Haapsalu]] miesto įrašuose. Manoma, kad vakarinėje pakrantėje švedai apsigyveno [[XIII a.|XIII]] ir [[XIV a.|XIV]] a., siekdami užimti prekybos kelius. Nuo [[1561]] iki [[1700]] m. Švedija tiesiogiai valdė Estiją. [[XX a.|XX]] a. pradžioje šalyje buvo apie 8000 švediškai kalbančių estų, kurių dauguma gyveno [[Vormsi]] saloje ir Haapsalu rajone. Estijos švedai buvo pripažinta gyventojų mažuma, turėjo savo periodinę spaudą ir aiškią kultūrinę ypatybę. Tačiau dauguma per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajį pasaulinį karą]] iš jų išvyko į [[Švedija|Švediją]], o Estijoje pasiliko apie 2000 švedų. Gyvenimas [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] nebuvo palankus jų savitumui išsaugoti ir ši gyventojų mažuma iš esmės išnyko.
+== Estijos švedų bendruomenė ==
-==Galerija==
+[[Švedai|Švedų]] naujakuriai Estijoje pirmą kartą buvo paminėti [[1294]] m. [[Haapsalu]] miesto įrašuose. Manoma, kad vakarinėje pakrantėje švedai apsigyveno [[XIII a.|XIII]] ir [[XIV a.|XIV]] a., siekdami užimti prekybos kelius. Nuo [[1561]] iki [[1700]] m. Švedija tiesiogiai valdė Estiją. [[XX a.|XX]] a. pradžioje šalyje buvo apie 8000 švediškai kalbančių estų, kurių dauguma gyveno [[Vormsi]] saloje ir Haapsalu rajone. Estijos švedai buvo pripažinta gyventojų mažuma, turėjo savo periodinę spaudą ir aiškią kultūrinę ypatybę. Tačiau dauguma per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajį pasaulinį karą]] iš jų išvyko į [[Švedija|Švediją]], o Estijoje pasiliko apie 2000 švedų. Gyvenimas [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] nebuvo palankus jų savitumui išsaugoti ir ši gyventojų mažuma iš esmės išnyko.
+== Galerija ==
 <gallery>
 Vaizdas:Tahkunan majakka.jpg
@@ Eilutė 15: / Eilutė 16: @@
 </gallery>
-{{est-stub}}
 {{Commons|Category:Hiiu maakond}}
+{{est-stub}}
 [[Kategorija:Estijos salos]]