Hablo kosminis teleskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S (Atmestas 78.63.226.131 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas))
|+<font size="+1">''Hablo Kosminis Teleskopas''</font>
|-
| align="center" colspan=2 | [[Vaizdas:Hubble_01.jpg|thumb|right|300px|Hablo kosminis teleskopas, nufotografuotas iš kosminio šatlo Discovery per misiją STS-82]]''</small>
|-
| '''Organizacija''' || [[NASA]]/[[ESA]]
'''Hablo kosminis teleskopas''' ({{en|Hubble Space Telescope}} arba ''HST'') – [[teleskopas]], skriejantis [[orbita]] aplink [[Žemė|Žemę]]. Pavadintas [[JAV|amerikiečių]] astronomo [[Edvinas Hablas|Edvino Hablo]] garbei. Dėl pozicijos virš atmosferos, teleskopas savo galimybėmis žymiai lenkia visus antžeminius teleskopus.
 
Kosminis teleskopas „Hubble“ yra bendra Europos kosmoso agentūros (European Space Agency (ESA) ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (The National Aeronautics and Space Administration ([[NASA]]) programa ilgalaikiams stebėjimams kosmose vykdyti. Šia programa siekiama naudos tarptautinei astronominei bendruomenei.
 
Pirmoji kosminio teleskopo „Hubble“ idėja gimė penktajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Hablas buvo suprojektuotas ir sukurtas, o veikti pradėjo dešimtajame dešimtmetyje. Nuo pat pradžių Hablas buvo skirtas kitokiai NASA misijai – ilgalaikiams stebėjimams kosmose atlikti.
 
Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, o Hablas apsaugotas mokslinių instrumentų ir įrangos gedimų, NASA buvo suplanavusi nuolatines techninio aptarnavimo misijas. 1990-ųjų m. balandžio 25-ąją d. erdvėlaivio „Discovery“ (STS-31) įgula paleido šį 2,4 m skersmens veidrodinį teleskopą į žemesniąją Žemės orbitą (600 km aukštį).
 
Dabartinę Hablo mokslinių instrumentų komplektaciją sudaro trys kameros, du spektrografai ir tikslūs valdymo jutikliai. Šie instrumentai gali užfiksuoti ypač didelės raiškos astronomijos objektų vaizdus, nes Hablas yra aukščiau Žemės atmosferos. Tuo tarpu antžeminiai teleskopai retai kada užtikrinti geresnę negu 1,0 arksekundės. Hablo raiška yra maždaug 10 kartų geresnė, t. y. 0,1 arksekundės.
 
== Svarbiausi atradimai ==
Hablo teleskopas padėjo išspręsti kelias ilgai užsistovėjusias problemas [[Astronomija|astronomijoje]], tačiau tuo pačiu iškėlė naujas, kurioms paaiškinti prireikė išvedinėti naujas teorijas. Jo pagrindinis uždavinys buvo tiksliau, nei tai buvo padaryta anksčiau, išmatuoti atstumus iki [[Cefeidė|Cefeidžių]], tokiu būdu patikslinant [[Hablo konstanta|Hablo konstantos]] vertę, kuri parodo, kokiu greičiu visata plečiasi (pagal tai galima nustatyti visatos amžių). Iki Hablo kosminio teleskopo paleidimo Hablo konstanta buvo žinoma maždaug 50 % tikslumu, tačiau teleskopu atlikus [[Cefeidė|Cefeidžių]] [[Mergelės galaktikų spiečius|Mergelės galaktikų spiečiuje]] ir kitų tolimų galaktikų spiečių matavimus ši vertė buvo patikslinta iki 10 %. Ir ji sutampa su dar tikslesniais matavimais, atliktais po teleskopo paleidimo, naudojant kitas technologijas.
 
Hablui padėjus nustatyti visatos amžių, pradėta abejoti jos ateities teorijomis. Astronomai pasinaudojo teleskopu stebėti tolimoms [[Supernova|supernovoms]] ir priėjo išvados, kad visatos plėtimasis ne lėtėja dėl gravitacijos, o greitėja. Šis greitėjimas vėliau buvo patvirtintais kitais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, tačiau šio greitėjimo priežastis iki šiol menkai suprantama.
 
Hablo padaryti aukštos skiriamosios gebos spektrai ir nuotraukos patvirtino [[Juodoji skylė|juodųjų skylių]] egzistavimą kaimyninių galaktikų branduoliuose. 1960[[XX amžiaus 7-aisiaisasis dešimtmetis|XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje]] buvo manoma, kad tik kai kurių galaktikų centruose turėtų būti randamos juodosios skylės, tačiau Hablo duomenys parodė, jog juodųjų skylių egzistavimas galaktikų centruose yra dažnai sutinkamas. Tolimesni Hablo tyrinėjimai atskleidė sąryšį tarp branduolyje esančios juodosios skylės masės ir galaktikos ypatybių.
 
Kiti didesni Hablo teleskopo atradimai tai: proplanetiniai diskai [[Didysis Oriono ūkas|didžiajame Oriono ūke]], kurių atradimas įrodė [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] egzistavimą aplink į Saulę panašias žvaigždes; Ikiiki šiol nepaaiškinami [[Gama žybsnis|gama žybsniai]]. Teleskopas taip pat buvo panaudotas tyrinėjant Saulės sistemos pakraščius, įskaitant nykštukines planetas [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutoną]] ir [[Eridė (nykštukinė planeta)|Eridę]].
 
Unikalus Hablo palikimas tai gilaus ir ultra gilaus lauko nuotraukos, kurias darant buvo panaudota neprilygstamas Hablo jautrumas regimajam šviesos bangų diapazonui. Buvo padarytos iki šiol neregėto gilumo nuotraukos optiniame diapazone, kuriose matomos už milijardų [[Šviesmetis|šviesmečių]] esančios galaktikos, tuo pateikiant žmonijai jaunąją visatą kaip ant delno.
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Hubble Space Telescope|no=T}}
* [http://www.nasa.gov/hubble NASA Hablo puslapis]
* [http://hubblesite.org NASA Hablo tinklalapis visuomenei]
 
{{kosmaparat-stub}}
{{Commons|Category:Hubble Space Telescope|no=T}}
 
[[Kategorija:Teleskopai]]
15 145

pakeitimai

Naršymo meniu