Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruses|Giminė}} |
{{otheruses|Giminė}} |
||
'''Giminė''' |
'''Giminė''' – [[gramatika|gramatinė]] klasifikacinė arba kaitybinė [[Vardažodis|vardažodžių]] kategorija, būdinga [[Semitų kalbos|semitų]] ir [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]]. |
||
Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., [[Armėnų kalba|armėnų]], iš dalies [[Anglų kalba|anglų]], jau išnykusi. Klasifikacinė |
Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., [[Armėnų kalba|armėnų]], iš dalies [[Anglų kalba|anglų]], jau išnykusi. Klasifikacinė – tik [[Daiktavardis|daiktavardžių]] giminė. Kai kuriose kalbose, kurios turi giminės kategoriją, kiekvienas daiktavardis yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. Yra kalbų, kuriose daiktavardis gali būti vyriškosios, moteriškosios, bevardės (niekatrosios giminės). Daiktavardžių, reiškiančių asmenį, giminė dažniausiai priklauso nuo asmens lyties. Kitų daiktavardžių giminė nėra motyvuota. |
||
Giminę parodo [[Kamienas (gramatika)|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (gramatika)|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]]) |
Giminę parodo [[Kamienas (gramatika)|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (gramatika)|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]]) – [[Artikelis|artikeliai]]. [[Būdvardis|Būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] bei kitų žodžių, [[Sakinys|sakinyje]] derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena“). |
||
Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]], kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], kiekinis skaitvardis „[[1|vienas]]“, neveikiamieji dalyviai, dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine (pvz., „gražu“).<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref> |
Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]], kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], kiekinis skaitvardis „[[1|vienas]]“, neveikiamieji dalyviai („yra pasakyta“), dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine (pvz., „gražu“).<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref> |
||
[[Indoeuropiečių prokalbė]] turėjusi animuotą ir neanimuotą gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau pirmoji giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o antroji davė pagrindą niekatrajai giminei. Ši giminė naudojama daiktavardžiuose, turinčiuose abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la|coelum}}, {{sa|''vyoman''}}, {{ru|небо}} – 'dangus'). |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
21:19, 6 gruodžio 2013 versija
- Kitos reikšmės – Giminė (reikšmės).
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., armėnų, iš dalies anglų, jau išnykusi. Klasifikacinė – tik daiktavardžių giminė. Kai kuriose kalbose, kurios turi giminės kategoriją, kiekvienas daiktavardis yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. Yra kalbų, kuriose daiktavardis gali būti vyriškosios, moteriškosios, bevardės (niekatrosios giminės). Daiktavardžių, reiškiančių asmenį, giminė dažniausiai priklauso nuo asmens lyties. Kitų daiktavardžių giminė nėra motyvuota.
Giminę parodo kamieno ypatybės, galūnės, kai kuriose kalbose (pvz., prancūzų, vokiečių) – artikeliai. Būdvardžių, dalyvių bei kitų žodžių, sakinyje derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena“).
Lietuvių kalboje dalis būdvardžių, kelintiniai skaitvardžiai, kiekinis skaitvardis „vienas“, neveikiamieji dalyviai („yra pasakyta“), dalis gimininių įvardžių turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine (pvz., „gražu“).[1]
Indoeuropiečių prokalbė turėjusi animuotą ir neanimuotą gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau pirmoji giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o antroji davė pagrindą niekatrajai giminei. Ši giminė naudojama daiktavardžiuose, turinčiuose abstrakčią, pirminę prasmę (plg. lot. coelum, skr. vyoman, rus. небо – 'dangus').
Šaltiniai
- ↑ Giminė (gramatika). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 92 psl.