Katalonijos kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Išimama iliustracija Baltic_Way.jpg, kurią naudotojas High Contrast pašalino Commons projekte
Ox (aptarimas | indėlis)
naujas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tram 235 de la via catalana per la independència (section 235 of the Catalan Way towards independence).JPG|thumb|right|250px|Katalonijos kelias]]
{{Beviltiškas}}
'''Katalonijos kelias''' ({{es|La Via Catalana}}) − [[Ispanija|Ispanijos]] šiaurės rytuose esančio [[Katalonija|Katalonijos]] regiono gyventojų susikibimas rankomis, taip išreiškiant savo nepriklausomybės siekį, įvykęs [[2013]] m. [[rugsėjo 11]] d.
'''Katolonijos kelias''', '''Via Catalana''', kitaip dar žinomas kaip [[Katalonija|Katalonijos]] kelias už nepriklausomybę, apytiksliai 400km. ilgio žmonių grandinė besitęsianti per Kataloniją, pasiūlytaNacionalinės [[Katalonijos Asamblėjos]] (ANC) 2013 m. [[rugsėjo 11]] d. siekiant Katalonijos nepriklausomybės. Katalonijos kelias turi keturiolikos organizacijų paramą, kurios bendradarbiauja ElClauer.cat iniciatyvoje. Kelias tęsis per buvusią Via Augusta,nuo del [[Pertús]] ([[Vallespir]]) iki [[Alcanar]] ([[Montsià]]). Carme Forcadell, ANC prezidentė teigia, kad tai turi būti “Katalonijos žmonių vienybės simbolis siekiant nacionalinio suvereniteto“.


400 km žmonių rankų grandinė nusidriekė per visą regioną − nuo [[Pirėnai|Pirėnų]] iki [[Valensija|Valensijos]]. Šią akciją Katalonija surengė pagal [[Baltijos kelias|Baltijos kelio]] pavyzdį, kai [[1989]] m. [[estai]], [[latviai]] ir [[lietuviai]], tuomet dar priklausę [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]], sudarė 600 kilometrų žmonių rankų grandinę.
== Istoriniai precedentai ==


Katalonija yra ekonomiškai stipriausias Ispanijos autonominis regionas šalies šiaurės rytuose, nusidriekęs palei [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantę. Sostinė − [[Barselona]], gyventojai − [[katalonai]], kalbantys [[katalonų kalba]]. Regionas [[2006]] m. praplėtė savo autonomiją, bet labai dažnai nesutaria su Ispanijos valdžia, didžioji visuomenės dalis yra nepriklausomybės šalininkai.
[[Baltijos kelias]] – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, [[1989]] m. [[rugpjūčio 23]] d., minint 50-ąsias [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]], panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – [[Vilnius|Vilnių]], [[Ryga|Rygą]] ir [[Talinas|Taliną]].


Katalonai rugsėjo 11 d. švenčia savo nacionalinę šventę. Taip jie mini Barselonos užkariavimą [[1714]] m. rugsėjo 11 d. Ispanų karaliaus [[Pilypas V|Pilypo V]] daliniams tada užėmus miestą, Katalonija neteko autonomijos teisių.
Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo [[Gedimino bokštas|Gedimino bokšto]] Vilniuje per [[Ukmergė|Ukmergę]], [[Panevėžys|Panevėžį]], [[Pasvalys|Pasvalį]], [[Bauskė|Bauskę]], pro laisvės paminklą Rygoje, iki [[Hermano bokštas|Hermano bokšto]] Taline. [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

== Eiga ==
[[File:Via catalana.svg|thumb|Katalonijos kelias]]
Katalonijos kelias buvo pristatytas Katalonijos Istorijos Muziejuje 2013 metųbirželio 19 dienos ceremonijoje, kurioje taip pat dalyvavo1989 metų Baltijos kelio organizacijos nariai Henn Karits ir Ülo Laanoja. Liepos 4-ąjąNacionalinė Katalonijos Asamblėjapradėjo registracijos laikotarpį savo tinklalapyje, kur 22.000 žmonių užsiregistravoper pirmąsias 24 valandas ir daugiau nei 78.000 pirmą savaitę. Liepos 9d., praėjus tik devynioms dienoms po registracijos pradžios, dalyvių skaičius jau viršijo 100.000. Vasarąjau buvo organizuotos mažesnės žmonių grandinės įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, Jesús ir Roquetes, [[Sant Cugat del Vallès]], l'Estanyol del Vilar de Banyoles, Navàs, Montblanc ir la Garrigamiesteliuose.

== References ==
<references />

== Nuorodos ==
*[http://via.assemblea.cat/ Katolonijos kelias]


Katalonijos kelias į nepriklausomybę yra tolimas. Nors Katalonijos vyriausybės vadovas pažadėjo surengti referendumą dėl nepriklausomybės, centrinė Vyriausybė Madride yra griežtai prieš regiono atsiskyrimą. Ji remiasi Konstitucija, kuri garantuoja Ispanijos „vienybę“.


[[Kategorija:Ispanija]]
[[Kategorija:Politinės metaforos]]
[[Kategorija:Politinės metaforos]]

13:10, 5 gruodžio 2013 versija

Katalonijos kelias

Katalonijos kelias (isp. La Via Catalana) − Ispanijos šiaurės rytuose esančio Katalonijos regiono gyventojų susikibimas rankomis, taip išreiškiant savo nepriklausomybės siekį, įvykęs 2013 m. rugsėjo 11 d.

400 km žmonių rankų grandinė nusidriekė per visą regioną − nuo Pirėnų iki Valensijos. Šią akciją Katalonija surengė pagal Baltijos kelio pavyzdį, kai 1989 m. estai, latviai ir lietuviai, tuomet dar priklausę Sovietų Sąjungai, sudarė 600 kilometrų žmonių rankų grandinę.

Katalonija yra ekonomiškai stipriausias Ispanijos autonominis regionas šalies šiaurės rytuose, nusidriekęs palei Viduržemio jūros pakrantę. Sostinė − Barselona, gyventojai − katalonai, kalbantys katalonų kalba. Regionas 2006 m. praplėtė savo autonomiją, bet labai dažnai nesutaria su Ispanijos valdžia, didžioji visuomenės dalis yra nepriklausomybės šalininkai.

Katalonai rugsėjo 11 d. švenčia savo nacionalinę šventę. Taip jie mini Barselonos užkariavimą 1714 m. rugsėjo 11 d. Ispanų karaliaus Pilypo V daliniams tada užėmus miestą, Katalonija neteko autonomijos teisių.

Katalonijos kelias į nepriklausomybę yra tolimas. Nors Katalonijos vyriausybės vadovas pažadėjo surengti referendumą dėl nepriklausomybės, centrinė Vyriausybė Madride yra griežtai prieš regiono atsiskyrimą. Ji remiasi Konstitucija, kuri garantuoja Ispanijos „vienybę“.