Simferopolis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 44°56′50″ š. pl. 34°06′15″ r. ilg. / 44.94722°š. pl. 34.10417°r. ilg. / 44.94722; 34.10417 (Simferopolis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
McZusatz (aptarimas | indėlis)
McZusatz (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6: Eilutė 6:
|Foto tekstas = Kino teatras
|Foto tekstas = Kino teatras
|Herbas = Simferopol-COA.png
|Herbas = Simferopol-COA.png
|Vėliava = Flag of Simferopol.gif
|Vėliava = Flag of Simferopol.png
|PL=44|PM=56|PS=50|IL=34|IM=06|IS=15
|PL=44|PM=56|PS=50|IL=34|IM=06|IS=15
|Regionas = Krymo autonominė respublika
|Regionas = Krymo autonominė respublika

23:50, 4 gruodžio 2013 versija

Simferopolis
ukr. Сімферополь
            
Kino teatras
Simferopolis
Simferopolis
44°56′50″ š. pl. 34°06′15″ r. ilg. / 44.94722°š. pl. 34.10417°r. ilg. / 44.94722; 34.10417 (Simferopolis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Krymo autonominė respublika Krymo autonominė respublika
Įkūrimo data 1784 m.
Magdeburgo teisė nuo 1784 m.
Meras Генадій Бабенко
Gyventojų (2012) 335 582
Plotas 107 km²
Tankumas (2012) 3 136 žm./km²
Pašto kodas 95000-95490
Tel. kodas +380 652
Tinklalapis [1]
Vikiteka Simferopolis
Kirčiavimas Simferòpolis

Simferopolis – Krymo autonominės respublikos sostinė. Miestas įsikūręs prie Salhiro upės, Pietų Ukrainoje, Krymo pusiasalio centrinėje dalyje.

Istorija

Oficiali Simferopolio įkurimo data yra 1784 m. Tačiau kai kurie istorikai ginčijasi dėl šios datos tikrumo.

Pirmosios gyvenvietės dabartinėje Simferopolio teritorijoje pasirodė dar priešistoriniais laikais. Žinomiausias senovės protėvių miestas buvo Skitų Neapolis, atsiradęs maždaug III a. pr. m. e. ir sunaikintas gotų, maždaug III a. Neapolio griuvėsiai dabar stūgso kairiajame Salhiro upės krante.

Ankstyvaisiais viduramžiais stambių gyvenviečių Simferopolio teritorijoje neegzistavo. Aukso ordos ir kumanų viešpatavimo metu buvo nedidelė gyvenvietė, kuri vadinosi Kermenčik (Krym. maža tvirtovė).

Krymo chanų laikais išdygo nedidelis Akmesdžito miestas, kuris buvo kalgos rezidencija, antrojo valstybės asmens po chano. Kalgos rūmai buvo šiandieninio „Salhirkos“ parko teritorijoje. Tais laikais statyti kvartalai dabar vadinami Senamiesčiu. Šis rajonas dabar yra ribojamas Lenino, Sevastopolio, Krilovo ir Raudonosios armijos gatvių. Senamiestis skiriasi tipiniu, rytų miestams, išplanavimu, su siauromis, trumpomis ir vingiuotomis gatvėmis.

Simferopolyje, pilietinio karo metu, buvo greitai viena kitą keičiančios bolševikų ir baltųjų vyriausybės, o po jų miestas tapo Krymo autonominės respublikos sostine. 19411944 m. Simferopolis pergyveno nacių okupaciją, kurios metu buvo sunaikinti Kryme likę žydai ir čigonai. 1944 m. balandžio 13 d. miestą, be pasipriešinimo, užėmė Raudonoji armija. Vokiečiai planavo susprogdinti miestą su jį užėmusiais raudonarmiečiais, bet planas neivyko, kadangi priešai aptiko pagrindinį kabelį, kuris turėjo detonuoti mieste išdėliotas minas.[1]

1944 m. pavasarį – vasarą, krymo totoriai (194 111 žmogus), graikai (14 368 žmonės), bulgarai (12 465 žmonės), armėnai (8 570 žmonių), vokiečiai, karaimai buvo deportuoti iš Krymo, o kartu ir iš Simferopolio[2]. 1945 m. po respublikos panaikinimo tapo Rusijos TFSR, Krymo srities centru, kuris 1954 m. buvo perduotas Ukrainos TSR.

1991 m. vasario mėn., atkurtosios Krymo Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė, nuo tų pačių metų rugpjūčio – Krymo Autonominė Respublika nepriklausomos Ukrainos sudėtyje.

Neramiais XX a., 10-ojo dešimtmečio laikais Simferopolis buvo vienas iš separatistinio judėjimo centrų (kitas savarbus centras buvo Sevastopolis), kurio pagrindinis tikslas buvo atskirti Krymą nuo Ukrainos.

Pavadinimo kilmė

Simferopolio pavadinimas (gr. Συμφερουπολη) išvertus iš graikų kalbos reiškia „naudos miestas“. Krymo totorių pavadinimas Aqmescit reiškia „balta mečetė“ (Aq – balta, mescit – mečetė).

Demografija

Demografinė raida tarp 1839 m. ir 2006 m.
1839 m. 1847 m. 1864 m. 1887 m. 1897 m.sur. 1910 m. 1914 m. 1926 m.sur.
7 000 13 768 17 000 38 000 49 078 62 679 91 000 88 000
1939 m. 1945 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1975 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m.
143 000 67 000 186 000 249 000 280 000 364 000 363 600 340 600


Etninė sudėtis

Rusai sudaro didžiąją miesto gyventojų dalį. Pagal 2001 metų gyventojų surašymą yra tokios etninės grupės:

Administracinis suskirstymas

Simferopolis padalintas į Kijevo, Centro ir Geležinkelio rajonus.

Geografija

Salhiro upė Simferopolyje

Simferopolis įsikūręs Krymo pusiasalio centrinėje dalyje. Miestas yra prie Salhiro upės ir netoli nuo Simferopolio tvenkinio, kuris aprūpina miestą geriamuoju vandeniu.

Klimatas

Klimatas šiltas: su švelniomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra -0,3 °C, vidutinė liepos mėnesio temperatūra +21,7. Per metus vidutiniškai iškrenta 515 mm kritulių, 2469 valandas per metus Simferopolyje būna saulėta. Žiemą oras labai nepastovus, atšilimus keičia atšalimai, kurie trunka nuo gruodžio 29 d. iki vasario 19 dienos. Vegetaciniu laikotarpiu iškrenta 270 mm kritulių.

 Simferopolio klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 18,1 (1971) 21,8 (1958) 27,6 (1962) 31,5 (1975) 34,2 (1985) 37,2 (1996) 39,3 (1971) 38,9 (2005) 37,2 (1994) 31,3 (1994) 26,4 (1962) 25,4 (2008) 39,3 (1971)
Vid. aukščiausia °C 3,3 4,4 8,6 16,1 21,1 25,3 27,9 27,4 22,5 16,4 10,2 5,6 15,7
Vid. temperatūra °C −0,3 0,3 3,6 10,2 15,0 19,2 21,7 21,1 16,4 10,9 5,8 2,1 10,5
Vid. žemiausia °C −3,5 −3,2 −0,3 5,3 9,7 13,8 16,1 15,5 11,2 6,5 2,3 −0,9 6,0
Žemiausia °C −25,2 (2006) −23,5 (1956) −17,9 (1985) −10,0 (2004) −1,1 (1999) 3,2 (1958) 9,5 (1992) 6,1 (1970) −1,3 (1970) −6,1 (1993) −15,4 (1999) −17,5 (1967) −25,2 (2006)
Krituliai mm 38 33 36 37 38 61 49 50 40 37 44 52 515
Duomenys: Simferopolio klimatas[4] 2009 09 25

Ekonomika

Simferopolio geležinkelio stotis

Simferopolis – stambus pramoninis cenras. Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų, maisto ir lengvoji pramonė. Iš viso mieste yra apie 70 stambių bendrovių, tarp kurių „Foton“ televizijos fabrikas, gamyklos „Pneumatika“ ir „Santechprom“, įmonė „Krymprodmaš“, „Fiolent“ buitinės technikos gamykla, elektrinių įrengimų gamykla „Selma“, siuvimo ir odos apdirbimo fabrikai, bendrovė „Efirmaslo“, du konservų fabrikai, konditerijos ir makaronų (priklauso rusų kompanijau „Euroservis“) fabrikai, buitinės chemijos ir plastiko gamyklos, bendrovės „Krymo statybinės medžiagos“ ir „Krymnerudprom“.

Transportas

Miestas svarbiausias Krymo transporto mazgas. Semferopolyje yra geležinkelio ir autobusų stotys, 2 oro uostai (tarptautinis ir vietinės reikšmės). Simferopolis, Alušta ir Jalta sujungti ilgiausia pasaulyje (86,5 km) troleibusų linija. Pagrindinis miesto transportas – troleibusai. Troleibusų maršrutai 1 ir 1a yra priemiestiniai, 2/9, 3, 5/7, 6, 8, 9, 10 ir 13а – miesto. Taip pat mieste važinėja maršrutiniai taksi (apie 95 maršrutai) ir autobusai (didelių autobusų nėra, naudojami mažieji autobusai).

Švietimas ir mokslas

Simferopolyje yra didžioji Krymo universitetų dalis, tarp kurių pagrindinis respublikos, vienas iš 10 tradicinių Ukrainos universitetų – B. I. Vernadskio vardo Taurijos nacionalinis universitetas, įsteigtas 1918 m. Tarp kitų verta išskirti žemės ūkio, medicinos, aplinkosaugos, pramonės-pedagoginį universitetus, nacinalinę gamtosaugos ir kurortų statybos akademiją, inžinerijos-pedagoginį universitetą ir Kijevo nacionalinio ekonomikos universiteto Krymo ekonomikos institutą. Mieste yra 12 specializuotų vidurinių mokyklų, tarp kurių vienintelis Kryme automobilių transporto technikumas, 37 profesinės mokyklos, Krymo ir Ukrainos mokslų akademijos mokslinių tyrimų institutas.

Kultūra

Simferopolyje veikia kraštotyros, etnografijos ir meno muziejai, keli teatrai: M. Gorkio vardo Rusijos akademinis dramos teatras, Ukrainos dramos ir muzikinės komedijos teatras, Krymo totorių muzikinis-dramos teatras, filharmonija, lėlių teatras, cirkas. Be to mieste yra turistinės veiklos įmonių: kelionių agentūra ir ir ekskursijų kompanija „Krymtur“, stovyklavietė „Taurija“. Simferopolyje yra Nacionalinis Krymo autonominės respublikos archyvas.

2009 m. birželio 6 d. atidarytas Simferopolio istorijos muziejus[5]. Muziejaus ekspozicija apima laikotarpį nuo 1784 m., tai yra nuo miesto įkūrimo iki 2009 m. Tarp eksponatų galima rasti namų apyvokos reikmenų, dokumentų, nuotraukų, paveikslų, monetų, iš esmės tai simferopoliečių dovanos[6].

Vietinė televizija ir radijas

Simferopolyje yra šios televizijos kompanijos: Nacionalinė televizijos ir radijo kompanija „Krymas“, „Juodosios jūros“, „ŽISA“, „Neapolis“, televizijos ir radijo kompanija „ITV“, „Atlantas“. Vietinės radijo stotys: „Trans-M radio“, „Assol“, „Meidan“, „Europa plius Krymas“, „Lyderis“, „Rekord“. Kabelinės televizijos paslaugas tekia kompanijos „Devkom“, „SKAT“, „ITV’K“, „Simferopolio kabelinis tinklas“, „Bitradioservis“, „AVK“. „Triolan-Krim“ ir „Domovaya. Net“.

Įžymybės

Karaliaus Skiluro mauzoliejus Skitų Neapolyje

Krymo sostinė žinoma savo įžymybėmis ir architektūros paminklais. Mieste yra paminklai A. Suvorovui, Didžiojo Tėvynes karo herojams, kultūros ir meno veikėjams, memorialas 1944 m. stalinininės deportacijos aukoms. Miesto išsilaisvinimo iš fašistinės vokietijos okupacijos garbei, ant postamento, priešais Krymo autonominės respublikos aukščiausiosios tarybos pastatą, pastatytas tarybinis tankas T-24. iki 1920 m. Simferopolyje stovėjo paminklas Jekaterinai II.

Iš architektūros paminklų galima išskirti nedidelius, kunigaikščio M. Voroncovo, rūmus, kurie stovi Taurijos nacionalinio universiteto botanikos sode. Pats seniausias šių dienų Simferopolio pastatas – Kebib-Džami mečetė, pastatyta 1508 metais. Taip pat reiktų paminėti stačiatikių, Aleksandro-Nevskio soborą.

Pagrindinis miesto archeologinis paminkas – Skitų Neapolio griuvėsiai, kurie šiuo metu yra labai blogos būklės.

Savivaldybė

Simferopolio miesto savivaldybei (taryba; ukr. Сімферопольська міськрада) priklauso Simferopolio miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės ir vienas kaimas.

Sportas

Išnašos

  1. http://simferopoll.ru/?page_id=33 Miesto išminavimas
  2. Rusijos naujausių istorinių dokumentų saugojimo ir tyrimo centras
  3. Дністрянський М. С. Етнополітична географія України. Львів: Літопис, 2006. 452–453 psl.
  4. „Simferopolio klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2009-09-25.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
  5. Simferopolyje atidarytas muziejus
  6. Istorijos muziejaus atidarymas

Nuorodos