Bandiagaros skardis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 14°13′0″ š. pl. 3°29′0″ v. ilg. / 14.21667°š. pl. 3.48333°r. ilg. / 14.21667; 3.48333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 13: Eilutė 13:
| vikiteka = Category:Bandiagara Escarpment
| vikiteka = Category:Bandiagara Escarpment
}}
}}
'''Bandiagaros skardis''' ({{fr|Falaise de Bandiagara}}) – ilgas [[skardis]], besidriekiantis [[Malis|Malio]] pietryčiuose, [[Mopčio regionas|Mopčio regione]], [[Bandiagara|Bandiagaros]] miesto apylinkėse. [[smiltainis|Smiltainio]] skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – [[Hombori Tondis]] (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis kreta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai.
'''Bandiagaros skardis''' ({{fr|Falaise de Bandiagara}}) – ilgas [[skardis]], besidriekiantis [[Malis|Malio]] pietryčiuose, [[Mopčio regionas|Mopčio regione]], [[Bandiagara|Bandiagaros]] miesto apylinkėse. [[smiltainis|Smiltainio]] skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – [[Hombori Tondis]] (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis krenta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai.


Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – [[dogonai]]. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai [[telemai]] ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. [[XIV a.]] į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudoja ir urvus.
Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – [[dogonai]]. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai [[telemai]] ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. [[XIV a.]] į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudojo ir urvus.


[[1989]] m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje.
[[1989]] m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje.

23:10, 23 lapkričio 2013 versija

14°13′0″ š. pl. 3°29′0″ v. ilg. / 14.21667°š. pl. 3.48333°r. ilg. / 14.21667; 3.48333

Bandiagaros skardis (Dogonų žemė)
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Malis
Tipas Mišrus
Kriterijus v, vii
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 516
Regionas** Afrika
Įrašymo istorija
Įrašas 1989  (13 sesija)
Vikiteka: Bandiagaros skardis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Bandiagaros skardis (pranc. Falaise de Bandiagara) – ilgas skardis, besidriekiantis Malio pietryčiuose, Mopčio regione, Bandiagaros miesto apylinkėse. Smiltainio skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – Hombori Tondis (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis krenta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai.

Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – dogonai. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai telemai ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. XIV a. į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudojo ir urvus.

1989 m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje.