Bandiagaros skardis: Skirtumas tarp puslapio versijų
n. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
| vikiteka = Category:Bandiagara Escarpment |
| vikiteka = Category:Bandiagara Escarpment |
||
}} |
}} |
||
'''Bandiagaros skardis''' ({{fr|Falaise de Bandiagara}}) – ilgas [[skardis]], besidriekiantis [[Malis|Malio]] pietryčiuose, [[Mopčio regionas|Mopčio regione]], [[Bandiagara|Bandiagaros]] miesto apylinkėse. [[smiltainis|Smiltainio]] skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – [[Hombori Tondis]] (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis |
'''Bandiagaros skardis''' ({{fr|Falaise de Bandiagara}}) – ilgas [[skardis]], besidriekiantis [[Malis|Malio]] pietryčiuose, [[Mopčio regionas|Mopčio regione]], [[Bandiagara|Bandiagaros]] miesto apylinkėse. [[smiltainis|Smiltainio]] skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – [[Hombori Tondis]] (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis krenta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai. |
||
Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – [[dogonai]]. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai [[telemai]] ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. [[XIV a.]] į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat |
Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – [[dogonai]]. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai [[telemai]] ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. [[XIV a.]] į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudojo ir urvus. |
||
[[1989]] m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje. |
[[1989]] m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje. |
23:10, 23 lapkričio 2013 versija
14°13′0″ š. pl. 3°29′0″ v. ilg. / 14.21667°š. pl. 3.48333°r. ilg.
Bandiagaros skardis (Dogonų žemė) | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Malis |
Tipas | Mišrus |
Kriterijus | v, vii |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 516 |
Regionas** | Afrika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1989 (13 sesija) |
Vikiteka: | Bandiagaros skardis |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Bandiagaros skardis (pranc. Falaise de Bandiagara) – ilgas skardis, besidriekiantis Malio pietryčiuose, Mopčio regione, Bandiagaros miesto apylinkėse. Smiltainio skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – Hombori Tondis (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis krenta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai.
Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – dogonai. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai telemai ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. XIV a. į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudojo ir urvus.
1989 m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje.
-
Skardis
-
Telemų gyvenvietės
-
Tolojų urvai
-
Atlikuonys
-
Krioklys