Juozas Kubilius (1878): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1892]]-[[1896]] m. mokėsi [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]], atsisakęs melstis rusiškai |
[[1892]]-[[1896]] m. mokėsi [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]], tačiau atsisakęs su kitais melstis rusiškai, iš jos buvo pašalintas. Nuo [[1894]] m. [[Panemunėlis|Panemunėlio]] apylinkėse platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. [[1897]] m. tėviškėje įsteigė švietėjišką „Žiburėlio“ būrelį. Slapta mokė vaikus. Įskųstas ir kratytas, bet įkalčių nerasta. [[1900]] m. įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], už lietuvišką veiklą pašalintas. [[1900]] m. Panemunėlio apylinkėse įsteigė slaptą „Žvaigždės“ draugiją. [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1906]] m. [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos I Valstybės Dūmos]] deputatas, priklausė trudovikų frakcijai. Su kitais pasirašė [[Vyborgo atsišaukimas|Vyborgo atsišaukimą]]; už tai nuteistas. [[1908]] m. kalėjo. Vienas iš viltininkų ideologų. |
||
[[1916]] m. su kitais įkūrė [[TPP|Tautos pažangos partiją]]. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. [[1915]]-[[1917]] m. buvo Petrograde Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti iždininkas. Susirgo džiova, todėl buvo išvykęs gydytis į [[Krymas|Krymą]]. Tačiau sveikatos pagerėjimas buvo trumpalaikis. Grįžusį jį slaugė sesuo Marcelė. Artimiesiems buvo prasitaręs, kad jie grįš į Lietuvą be jo. Mirė Petrograde 1917 m. kovo 17 d.<ref>Feliksas Mažeika. „Juozo Kubiliaus gyvenimo bruožai“. 2007, „[[Atgimimas (savaitraštis)|Atgimimas]]“, nr.3</ref> Palaidotas [[Vyborgas|Vyborgo]] kapinėse. |
[[1916]] m. su kitais įkūrė [[TPP|Tautos pažangos partiją]]. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. [[1915]]-[[1917]] m. buvo Petrograde veikusios [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti]] iždininkas. Susirgo džiova, todėl buvo išvykęs gydytis į [[Krymas|Krymą]]. Tačiau sveikatos pagerėjimas buvo trumpalaikis. Grįžusį jį slaugė sesuo Marcelė. Artimiesiems buvo prasitaręs, kad jie grįš į Lietuvą be jo. Mirė Petrograde 1917 m. kovo 17 d.<ref>Feliksas Mažeika. „Juozo Kubiliaus gyvenimo bruožai“. 2007, „[[Atgimimas (savaitraštis)|Atgimimas]]“, nr.3</ref> Palaidotas [[Vyborgas|Vyborgo]] kapinėse. |
||
[[1929]] m. išleistas jo straipsnių rinkinys „Viltininko mintys“.<ref>{{VLE|XI|179||Juozas Kubilius (1878)}}</ref> |
[[1929]] m. išleistas jo straipsnių rinkinys „Viltininko mintys“.<ref>{{VLE|XI|179||Juozas Kubilius (1878)}}</ref> |
||
20:37, 4 lapkričio 2013 versija
| Juozas Kubilius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1878 m. gruodžio 28 d. Tindžiuliai, Panemunėlio valsčius |
| Mirė | 1917 m. kovo 17 d. (38 metai) Petrogradas |
| Veikla | Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. |
| Partija | Tautos pažangos partija |
Juozas Kubilius (1878 m. gruodžio 28 d. Tindžiuliai, Panemunėlio valsčius – 1917 m. kovo 17 d. Petrogradas) – Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
Biografija
1892-1896 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, tačiau atsisakęs su kitais melstis rusiškai, iš jos buvo pašalintas. Nuo 1894 m. Panemunėlio apylinkėse platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1897 m. tėviškėje įsteigė švietėjišką „Žiburėlio“ būrelį. Slapta mokė vaikus. Įskųstas ir kratytas, bet įkalčių nerasta. 1900 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, už lietuvišką veiklą pašalintas. 1900 m. Panemunėlio apylinkėse įsteigė slaptą „Žvaigždės“ draugiją. 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. 1906 m. Rusijos I Valstybės Dūmos deputatas, priklausė trudovikų frakcijai. Su kitais pasirašė Vyborgo atsišaukimą; už tai nuteistas. 1908 m. kalėjo. Vienas iš viltininkų ideologų.
1916 m. su kitais įkūrė Tautos pažangos partiją. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. 1915-1917 m. buvo Petrograde veikusios Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti iždininkas. Susirgo džiova, todėl buvo išvykęs gydytis į Krymą. Tačiau sveikatos pagerėjimas buvo trumpalaikis. Grįžusį jį slaugė sesuo Marcelė. Artimiesiems buvo prasitaręs, kad jie grįš į Lietuvą be jo. Mirė Petrograde 1917 m. kovo 17 d.[1] Palaidotas Vyborgo kapinėse.
1929 m. išleistas jo straipsnių rinkinys „Viltininko mintys“.[2]
Šaltiniai
- ↑ Feliksas Mažeika. „Juozo Kubiliaus gyvenimo bruožai“. 2007, „Atgimimas“, nr.3
- ↑ Juozas Kubilius (1878). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 179 psl.