Diktatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.79.37.236 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24: Eilutė 24:


[[Kategorija:Diktatūra| ]]
[[Kategorija:Diktatūra| ]]
niekada netikėkit vikipedija

20:46, 21 spalio 2013 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Diktatūra – neribota asmens (kai kada – asmenų grupės) valdžia, neapribota jokiais įstatymais, konstitucija ar kitais visuomeniniais bei politiniais faktoriais. Diktatūra paprastai būna pagrįsta jėga ir išreiškia viešpataujančios klasės interesus.

Diktatūra pagal represyvumo laipsnį skirstoma:

Diktatūros atsiradimo priežastys

Dažnai diktatūra atsiranda tose šalyse, kuriose valdo silpna ar nekenčiama vyriausybė, kurias nuverčia kokia nors grupuotė. Kontrastas: diktatūra dažnai atsiranda buvusiose demokratinėse šalyse.

Diktatūros rūšys

Bene populiariausia yra tokia diktatūra, kada šalį valdo vienas asmuo. Kartais diktatoriais būna asmenų grupės. Pagal savo represyvumo laipsnį ir politinius požiūrius, diktatūra skirstoma į totalitarinę ir autoritarinę.

Respublika – demokratija?

Dažnai manoma, kad respublikos yra demokratinės. Tai nėra visai tikslu. Respublika (lot. viešas reikalas) – tai tokia valdymo forma, kuomet valdo asmuo ar grupė jų elekcijos būdu. Taigi, diktatoriai, klastodami rinkimus arba teisėtais keliais ateidami į valdžią, valdo respublikas.

Diktatorius gali valdyti su vyriausybe. Tokia situacija yra Pakistane, Tadžikistane, Uzbekistane, Irane ir t. t.

niekada netikėkit vikipedija