Pagėgių apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

22:44, 20 spalio 2013 versija

Pagėgių apskritis

←

1920 – 1950

→

Administracinis centras

Pagėgiai

Valsčiai

25 (1920), 20 (1938), 14 (1947)

1920-1923

Klaipėdos kraštas

1923-1939

Lietuva

1944-1950

Lietuvos TSR

Gyventojų

38 613 (1924), 42 138 (1938)

Plotas

938 km² (1920), 762 km² (1949)

Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 1920–1939 ir 1944–1950 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.

Istorija

Apskritis sudaryta 1920 m. iš Klaipėdos krašto 25 valsčių:

18 iš jų iki tol priklausė Tilžės apskričiai: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio
6 – Ragainės apskričiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų
1 – Lankos apskričiai: Pervalkiškių

1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939 m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie Tilžės-Ragainės apskrities, kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos Gumbinės apygardai. 1945 m. užėmė Raudonoji Armija, ir apskritis apkurta: ją sudarė 16 valsčių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Jurbarko apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Pagėgių rajoną (24 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1920			25 valsčiai: Bitėnų valsčius, Bubliškės valsčius, Galsdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pagėgių valsčius, Pakamonių valsčius, Pervalkiškių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius, Žukų valsčius
1924	938	38.613
1925	939	38.987
1938	939	42.138	20 valsčių
1945			16 valsčių
1947			14 valsčių
1949 (suskirstymas)	762		4 valsčiai (24 apylinkės)	1 miestas: Pagėgiai
1950			24 apylinkės

Šaltiniai

Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.

@@ Eilutė 35: / Eilutė 35: @@
 | vikiteka =
 }}
-'''Pagėgių apskritis''' buvo [[Lietuva|Lietuvos]] pietvakariuose [[1920]]–[[1939]] ir [[1944]]-[[1950]] metais, į pietvakarius nuo [[Tauragė]]s. Centras – [[Pagėgiai]].
+'''Pagėgių apskritis''' buvo [[Lietuva|Lietuvos]] pietvakariuose [[1920]]–[[1939]] ir [[1944]]–[[1950]] metais, į pietvakarius nuo [[Tauragė]]s. Centras – [[Pagėgiai]].
 == Istorija ==
-Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] 25 valsčių:
+Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] 25 valsčių:
 * 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskritis|Tilžės apskričiai]]: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio
-* 6 – [[Ragainės apskritis|Ragainės apskričiai]]: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų
+* 6 – [[Ragainės apskritis|Ragainės apskričiai]]: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų
-* 1 – [[Lankos apskritis|Lankos apskričiai]]: Pervalkiškių
+* 1 – [[Lankos apskritis|Lankos apskričiai]]: Pervalkiškių
-[[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]] m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie [[Tilžės-Ragainės apskritis|Tilžės-Ragainės apskrities]], kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos [[Gumbinės apygarda]]i. [[1945]] m. užėmė [[Raudonoji Armija]], ir apskritis apkurta: ją sudarė 16 valsčių. [[1947]] m. 2 valsčiai perduoti naujai [[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis pertvarkyta į [[Pagėgių rajonas|Pagėgių rajoną]] (24 apylinkės).
+[[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]] m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie [[Tilžės-Ragainės apskritis|Tilžės-Ragainės apskrities]], kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos [[Gumbinės apygarda]]i. [[1945]] m. užėmė [[Raudonoji Armija]], ir apskritis apkurta: ją sudarė 16 valsčių. [[1947]] m. 2 valsčiai perduoti naujai [[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis pertvarkyta į [[Pagėgių rajonas|Pagėgių rajoną]] (24 apylinkės).
 {{aps-ist}}
 |-
-| [[1920]] || || || 25 valsčiai: [[Bitėnų valsčius]], [[Bubliškės valsčius]], [[Galsdonų valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Katyčių valsčius]], [[Kulminų valsčius]], [[Lauksargių valsčius]], [[Lumpėnų valsčius]], [[Meišlaukių valsčius]], [[Natkiškių valsčius]], [[Nepertlaukių valsčius]], [[Opstainio valsčius]], [[Pagėgių valsčius]], [[Pakamonių valsčius]], [[Pervalkiškių valsčius]], [[Piktupėnų valsčius]], [[Plaškių valsčius]], [[Rukų valsčius]], [[Smalininkų valsčius]], [[Vėžininkų valsčius]], [[Viešvilės valsčius]], [[Vilkyškių valsčius]], [[Vingio valsčius]], [[Žemaitkiemio valsčius]], [[Žukų valsčius]] ||
+| [[1920]] || || || 25 valsčiai: [[Bitėnų valsčius]], [[Bubliškės valsčius]], [[Galsdonų valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Katyčių valsčius]], [[Kulminų valsčius]], [[Lauksargių valsčius]], [[Lumpėnų valsčius]], [[Meišlaukių valsčius]], [[Natkiškių valsčius]], [[Nepertlaukių valsčius]], [[Opstainio valsčius]], [[Pagėgių valsčius]], [[Pakamonių valsčius]], [[Pervalkiškių valsčius]], [[Piktupėnų valsčius]], [[Plaškių valsčius]], [[Rukų valsčius]], [[Smalininkų valsčius]], [[Vėžininkų valsčius]], [[Viešvilės valsčius]], [[Vilkyškių valsčius]], [[Vingio valsčius]], [[Žemaitkiemio valsčius (Šilutė)|Žemaitkiemio valsčius]], [[Žukų valsčius]] ||
 |-
 | [[1924]] || 938 || 38.613 || ||