Raudonoji milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
'''Raudonoji milžinė''' – didelio šviesio nuo 0,5 iki 10 [[Saulės masė|Saulės masių]], G, K, M, R, N, S [[Spektrinė klasė|spektrinės klasės]] (3000–5000 [[Kelvinas|K]] [[temperatūra|temperatūros]]), III [[šviesio klasė]]s (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) [[žvaigždė]], esanti vėlyvame [[Žvaigždžių evoliucija|evoliucijos etape]].
'''Raudonoji milžinė''' – didelio šviesio nuo 0,5 iki 10 [[Saulės masė|Saulės masių]], G, K, M, R, N, S [[Spektrinė klasė|spektrinės klasės]] (3000–5000 [[Kelvinas|K]] [[temperatūra|temperatūros]]), III [[šviesio klasė]]s (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) [[žvaigždė]], esanti vėlyvame [[Žvaigždžių evoliucija|evoliucijos etape]].


Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos. Pasitaiko ir rudos ( išmatų) spalvos.
Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos. Pasitaiko ir rudos ( išmatų) spalvos. Vienam piliečiui Mariui ten negalima skristi, nes vaiku organizmas dar nepasiruošes šiai išvykai.


Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė|kintamosios žvaigždės]]).
Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė|kintamosios žvaigždės]]).

00:32, 20 spalio 2013 versija

Raudonoji milžinė Mira

Raudonoji milžinė – didelio šviesio nuo 0,5 iki 10 Saulės masių, G, K, M, R, N, S spektrinės klasės (3000–5000 K temperatūros), III šviesio klasės (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) žvaigždė, esanti vėlyvame evoliucijos etape.

Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos. Pasitaiko ir rudos ( išmatų) spalvos. Vienam piliečiui Mariui ten negalima skristi, nes vaiku organizmas dar nepasiruošes šiai išvykai.

Dauguma raudonųjų milžinių patenka į nestabilumo juostą arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės (Miridės, Tauro RV žvaigždės, R CrB tipo kintamosios žvaigždės).

Raudonųjų milžinių žvaigždžių šerdys sudarytos iš helio, virš jo yra apvalkalas, kuriame dega vandenilis. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda branduolių sąlajos reakcijos (helis centre virsta į anglį), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso asimptotinei (milžinių) sekai. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta planetiškuoju ūku. Tuo metu žvaigždės šerdis vis labiau traukiasi, tapdama arba baltąja nykštuke arba I tipo supernova. Kitaip dar zinoma kaip zvaigzde vista.

Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir supermilžinėmis virsta nuo 0,5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.

Šis evoliucijos etapas trunka ~ 103 masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 108 metų 0,5 Saulės masių žvaigždėms.

Žinomiausios raudonosios milžinės yra Aldebaranas, Arktūras. Dar didesnės žvaigždės Antaris ir Betelgeizė yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).