Raudonoji milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:29, 20 spalio 2013 versija

Raudonoji milžinė – didelio šviesio nuo 0,5 iki 10 Saulės masių, G, K, M, R, N, S spektrinės klasės (3000–5000 K temperatūros), III šviesio klasės (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) žvaigždė, esanti vėlyvame evoliucijos etape.

Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos.

Dauguma raudonųjų milžinių patenka į nestabilumo juostą arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės (Miridės, Tauro RV žvaigždės, R CrB tipo kintamosios žvaigždės).

Raudonųjų milžinių žvaigždžių šerdys sudarytos iš helio, virš jo yra apvalkalas, kuriame dega vandenilis. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda branduolių sąlajos reakcijos (helis centre virsta į anglį), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso asimptotinei (milžinių) sekai. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta planetiškuoju ūku. Tuo metu žvaigždės šerdis vis labiau traukiasi, tapdama arba baltąja nykštuke arba I tipo supernova. Kitaip dar zinoma kaip zvaigzde vista.

Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir supermilžinėmis virsta nuo 0,5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.

Šis evoliucijos etapas trunka ~ 10³ masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 10⁸ metų 0,5 Saulės masių žvaigždėms.

Žinomiausios raudonosios milžinės yra Aldebaranas, Arktūras. Dar didesnės žvaigždės Antaris ir Betelgeizė yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).

Šis straipsnis apie žvaigždę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė|kintamosios žvaigždės]]).
-Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]].
+Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]]. Kitaip dar zinoma kaip zvaigzde vista.
 Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir [[supermilžinė]]mis virsta nuo 0,5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.