Švenčionėliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{city/Lietuvos miestas |
{{city/Lietuvos miestas |
||
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
||
|paveikslelis = |
|paveikslelis = Kulturos_rumai_svenci.jpg |
||
|paveikslėlio tekstas = |
|paveikslėlio tekstas = Kultūros Rūmai Švenčionėliuose |
||
|herbas = Herb Nowych Święcian.svg |
|herbas = Herb Nowych Święcian.svg |
||
|vėliava = |
|vėliava = |
22:06, 15 spalio 2013 versija
Švenčionėliai | ||
---|---|---|
Kultūros Rūmai Švenčionėliuose | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Švenčionių rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 5 950 | |
Pašto kodas | LT-18022 | |
Vikiteka | Švenčionėliai | |
Švenčionėliai – miestas Švenčionių rajone, 10 km į vakarus nuo Švenčionių, 10 km į pietus nuo Kaltanėnų. Švenčionėlių miesto seniūnija ir Švenčionėlių seniūnijos centras. Švenčionių rajono savivaldybės antras pagal dydį ir penkiasdešimtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas.
Kelias į Švenčionis, o pro Kaltanėnus – į Ignaliną, Uteną, Molėtus, žvyrkelis per Labanoro regioninį parką ir Januliškio kaimą į Labanorą. Geležinkelis į Vilnių ir Turmantą.
Yra Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčia (pastatyta 1959 m.), paštas, vaikų globos namai, 3 mokyklos, meno mokykla. Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai. Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų.
Istorija
Manoma kad teritorija, kur įsikūrę Švenčionėliai, priklausė Nalšiai ar nalšėnams, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi tarp 1229 ir 1298 metų, o pats miestas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVII a. pabaigoje. Tuo vardu minimas palivarkas, priklausęs Juodiškio dvarui. Švenčionėlių dvaro būta ir visai kitoje vietoje, arčiau Švenčionių, šalia Grigaliūnų kaimo.
Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais buvo Juodiškio dvaras ir kaimas. Dabar ta miesto dalis vadinama Juodiškėliu. Anksčiau Švenčionių gatvės posūkyje stovėjo įdomus akmeninis pastatas, kuriame ilgai buvo kepykla. Tai buvo bene seniausias pastatas dabartiniuose Švenčionėliuose.
Švenčionėlių gyvenvietė atsirado 1861 m., kairiuoju pažeimeniu tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį. 1895–1899 m. nutiesus Lentupio-Panevėžio siaurąjį geležinkelį, Švenčionėliai tapo geležinkelių mazgu. Apytikriai tuo metu pro čia nutiestas Švenčionių-Utenos plentas. XIX a. pabaigoje Švenčionėlių gyvenvietė buvo menka, 1880 m. minima tik 13 sodybų su 82 gyventojais. 1900 m. miestelis sudegė. XX a. pradžioje Švenčionėliai ėmė smarkiai plėstis. Naujos gatvės buvo tiesiamos į pietus nuo Juodiškio, tiesiog per šilą.
1907 m. miško pakraštyje pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. Nedaug kas liko iš jo nuostabių dirbinių. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises.
Švenčionėlių gyvenvietėje XIX a. gale pradėjo kurtis pramonė, nuo 1894 m. veikė siaurųjų, o vėliau ir plačiųjų garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1920 m. suteiktos miesto teisės, 1920–1939 m. buvo okupuotas lenkų. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas. 1939 m. patvirtintos miesto teisės, 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
1996 m. kovo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas Švenčionėlių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. pabaiga – 1925 m. | Švenčionėlių valsčiaus centras | ? | |
1925–1939 m. | ? | Vilniaus vaivadija | |
1939–1941 m. | Švenčionėlių apskrities centras | ||
1941–1950 m. | Švenčionių apskritis | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Švenčionėlių rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionėlių apylinkės centras | Švenčionių rajonas | |
1995– | Švenčionėlių miesto seniūnija, Švenčionėlių seniūnijos centras | Švenčionių rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas yra mažybinės priesagos vedinys iš Švenčionių miesto vardo, prie kurio gyvenvietė kūrėsi kaip geležinkelio stotis. 1862 m. gyvenvietė pavadinta Naujieji Švenčionys, bet vėliau prigijo Švenčionėlių vardas.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m. | |||||||
1970 m.sur. | 1976 m.[1] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
5 979 | 6 600 | 6 566 | 7 712 | 6 923 | 6 585 | ||
2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur. | ||
6 480 | 6 407 | 6 346 | 6 242 | 6 162 | 5 950 | ||
|
Žymūs žmonės
- Artūras Driukas (g. 1961 m.), teisėjas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Sportas
Švietimas
Švietimo ir ugdymo įstaigos:
- Švenčionėlių gimnazija
- Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla
- Švenčionėlių pagrindinė mokykla
- Švenčionėlių biblioteka (nuo 1941 m.)
- Švenčionėlių vaikų globos namai
|
Šaltiniai
- ↑ Švenčionėliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 232
Nuorodos
- Švenčionėliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 688 psl.
- Švenčionėlių miesto neoficiali svetainė
- Švenčionėlių bendruomenė
- Miesteliai.lt
- „Švenčionių kraštas“ – Švenčionių rajono laikraštis
- Švenčionėlių Mindaugo gimnazija
- Švenčionėlių meno mokykla
- Švenčionėlių Šv. Edvardo parapija
Žemėlapiai
- Švenčionėliai iš 1000 metrų aukščio
- Švenčionėlių miesto žemėlapis su nuotraukomis, per google maps
- Švenčionėliai per maps.lt
- Švenčionėlių apylinkės per balticmaps.eu
- Istorija ir žemėlapiai
|