Endriejavo šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
+ foto |
→Istorija: papild. |
||
Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas:Endriejavo bažnyčia. Rekonstrukcija.JPG|miniatiūra|250px|left| |
[[Vaizdas:Endriejavo bažnyčia. Rekonstrukcija.JPG|miniatiūra|250px|left|Dabartinio bažnyčios pastato (buv. kultūros namų) rekonstrukcija]] |
||
[[Vaizdas:Endriejavo senoji bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Senoji bažnyčia]] |
[[Vaizdas:Endriejavo senoji bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Senoji bažnyčia, pastatyta 1943 m. (dab. šarvojimo bažnyčia)]] |
||
Vaitkaičiai, arba [[Endriejavas]], [[1778]] m. atiteko [[Jorūdai|Jorūdams]]. Viktoras ir Agnieška Jorūdai [[Koplyčia|koplyčiai]] (manoma, kad ji [[1780]] m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. [[1861]] m. pastatyta varpinė. [[1862]] m. įsigytas [[Maskva|Maskvoje]] nulietas varpas buvo didžiausias [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]]. [[1862]] m. bažnyčia atnaujinta. [[1888]] m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). [[1909]]–[[1911]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. |
Vaitkaičiai, arba [[Endriejavas]], [[1778]] m. atiteko [[Jorūdai|Jorūdams]]. Viktoras ir Agnieška Jorūdai [[Koplyčia|koplyčiai]] (manoma, kad ji [[1780]] m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. [[1861]] m. pastatyta varpinė. [[1862]] m. įsigytas [[Maskva|Maskvoje]] nulietas varpas buvo didžiausias [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]]. [[1862]] m. bažnyčia atnaujinta. [[1888]] m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). [[1909]]–[[1911]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. |
||
Pirmąją [[2PK|II Pasaulinio karo]] dieną Lietuvoje, [[1941]] m. [[birželio 22]] d., senoji bažnyčia sudegė per bombardavimą. [[1943]] m. šalia paskubomis iš kareiviškų barakų suręsta kita, kuri šiuo metu išlikusi Gėlių g. 17. Joje vėliau ir vyko visos religinės apeigos. Sovietmečiu sudegusios bažnyčios vietoje (dab. Gėlių g. 19) buvo pastatyti kultūros namai. Po Atgimimo jie buvo perleisti [[parapija]]i, tapo naujaisiais vietos tikinčiųjų maldos namais. |
|||
Nuo [[2012]] m. buvę kultūros namai rekonstruojami, baigiami paversti tikra bažnyčia, pastatyta nauja varpinė, kurioje pakabintas išlikęs senasis varpas. Senojo šventoriaus sienoje išmūryti [[Endriejavo herbas|Endriejavo herbe]] pavaizduoti vartai. Medinė „barakinė“ bažnytėlė šiuo metu tarnauja tik kaip šarvojimo bažnyčia, ten pat vyksta ir laidojimo apeigos, karstas keliauja tiesiai į kapines. |
|||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
03:54, 8 spalio 2013 versija
Endriejavo šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Klaipėdos |
Savivaldybė | Klaipėdos rajonas |
Gyvenvietė | Endriejavas |
Adresas | Gėlių g. 17 |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta | 1943 m. |
Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia stovi Endriejavo miestelyje, prie Žemaičių plento.
Istorija
Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). 1909–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Pirmąją II Pasaulinio karo dieną Lietuvoje, 1941 m. birželio 22 d., senoji bažnyčia sudegė per bombardavimą. 1943 m. šalia paskubomis iš kareiviškų barakų suręsta kita, kuri šiuo metu išlikusi Gėlių g. 17. Joje vėliau ir vyko visos religinės apeigos. Sovietmečiu sudegusios bažnyčios vietoje (dab. Gėlių g. 19) buvo pastatyti kultūros namai. Po Atgimimo jie buvo perleisti parapijai, tapo naujaisiais vietos tikinčiųjų maldos namais.
Nuo 2012 m. buvę kultūros namai rekonstruojami, baigiami paversti tikra bažnyčia, pastatyta nauja varpinė, kurioje pakabintas išlikęs senasis varpas. Senojo šventoriaus sienoje išmūryti Endriejavo herbe pavaizduoti vartai. Medinė „barakinė“ bažnytėlė šiuo metu tarnauja tik kaip šarvojimo bažnyčia, ten pat vyksta ir laidojimo apeigos, karstas keliauja tiesiai į kapines.
Architektūra
Bažnyčia ilgo stačiakampio plano, su prieangiu. Įrengtas altorius. Išliko sudegusios bažnyčios akmenų mūro šventoriaus tvoros su arkiniais vartais fragmentas. Šventoriuje yra koplytėlė.