Valteris Didžys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 31.53.181.118 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas)
Eilutė 37: Eilutė 37:


Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ [[komodoras]], savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, Lietuvos automobilių sporto čempionas. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje [[1938]] m. laimėjo buriavimo aukso medalį. Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Ten [[1946]] m. atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininkas. [[1947]] m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II [[Fuldos aktas]]), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. [[1949]] m. emigravo į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki [[1952]] m.<ref>{{VLE|IV|739|[[Algirdas Matulevičius]]|Valteris Didžys}}</ref>
Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ [[komodoras]], savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, Lietuvos automobilių sporto čempionas. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje [[1938]] m. laimėjo buriavimo aukso medalį. Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Ten [[1946]] m. atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininkas. [[1947]] m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II [[Fuldos aktas]]), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. [[1949]] m. emigravo į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki [[1952]] m.<ref>{{VLE|IV|739|[[Algirdas Matulevičius]]|Valteris Didžys}}</ref>
Rugsėjo 7 d. 2013 m. po iškilmių Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje dvi urnos su vadinamojo „Tilžės akto“ (Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos aktas) signataro Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos palaikais amžinojo poilsio priglausti Bitėnų kapinaitėse šalia Vydūno, Martyno Jankaus kapų. Po mirties praėjus 36 metams, Bitėnų kapinėse amžinąją ramybę rado jau trečiasis minėtojo akto signataras.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 47: Eilutė 46:
[[Kategorija:Australijos lietuviai]]
[[Kategorija:Australijos lietuviai]]
[[Kategorija:Lietuvos buriuotojai]]
[[Kategorija:Lietuvos buriuotojai]]
Palaidotas Bitenu Kapinese rugsejo 7d. 2013 metais.

14:32, 28 rugsėjo 2013 versija

Valteris Didžys
Gimė 1896 m. lapkričio 16 d.
Ungura, dab. Vengoževas, Lenkija
Mirė 1977 m. spalio 21 d. (80 metų)
Melburnas, Australija
Veikla Lietuvos ir Australijos visuomenės veikėjas, gydytojas.

Valteris Didžys (1896 m. lapkričio 16 d. Ungura, dab. Vengoževas, Lenkija1977 m. spalio 21 d. Melburnas, Australija) – Lietuvos ir Australijos visuomenės veikėjas, gydytojas.

Biografija

Baigė Tilžės gimnaziją, Miuncheno universiteto medicinos fakultetą. 1923 m. daktaras.

1918 m. vienas Prūsų (Mažosios Lietuvos) tautinės tarybos steigėjų ir narių, Tilžės akto signataras. 1918-1920 m. teikė paramą besikuriančiai Lietuvos Respublikos kariuomenei. 1924-1939 m. gyveno Klaipėdoje. Iki 1939 m. dirbo geležinkelio ruožo gydytoju. Pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas.

Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. 1926 m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, Lietuvos automobilių sporto čempionas. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 m. laimėjo buriavimo aukso medalį. Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten 1946 m. atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininkas. 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. 1949 m. emigravo į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m.[1]

Šaltiniai

  1. Algirdas MatulevičiusValteris Didžys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 739 psl.